oksidãtoriai, medžiagos, gebančios oksiduoti (oksidacija) kitas medžiagas. Oksidatoriai prisijungia oksiduojamos medžiagos (ji yra reduktorius) elektronus – sumažėja oksidatorių oksidacijos laipsnis, t. y. jie redukuojasi. Oksidatorių oksidacinės savybės priklauso nuo jo standartinio elektrodo potencialo vertės: kuo ji didesnė, tuo oksidatorius stipresnis. Stiprūs oksidatoriai yra vieninės medžiagos, pvz., nemetalai deguonis, fluoras, chloras, bromas, aukščiausio oksidacijos laipsnio elementų junginiai, pvz., permanganatai, chromatai, chloratai, nitratai ir kiti. Oksidatoriai gali oksiduoti medžiagą tik esant pakankamai dideliam oksidatoriaus ir oksiduojamos medžiagos potencialų skirtumui. Vienas svarbiausių oksidatorių yra oro deguonis, be kurio negalėtų vykti daugelis gamtinių, pramoninių ir buitinių oksidacijos procesų, pvz., degimas, metalų korozija ir kita, t. p. nebūtų gyvybės, nes gyvosios gamtos procesams būtini oksidatoriai. Kiti dažniausiai naudojami oksidatoriai: nitratai, kalio permanganatas, jodo tirpalas, chloro junginiai (chlorkalkės ir kiti), chromatai. Oksidatoriai naudojami oksidinėms dangoms gauti cheminiu būdu (oksidavimas), cheminėje analizėje, pirotechnikoje, įeina į raketinio kuro sudėtį. Dauguma yra labai reaktyvūs, todėl priskiriami prie pavojingų cheminių medžiagų. Nuodingi, t. p. gali chemiškai paveikti daugelį organinių medžiagų ir gyvuosius organizmus. Stipresni oksidatoriai susilietę su organinėmis medžiagomis gali sukelti gaisrą arba sprogimą, patekę į organizmą ardo audinius arba sukelia jų uždegimą.
2509