oksidãvimas, oksidinės dangos sudarymas ant metalinių gaminių paviršiaus cheminiu, elektrocheminiu arba terminiu būdu. Cheminiu būdu dažniausiai oksiduojami anglinis ir mažai legiruotas plienas bei ketus karštuose (135–145 °C) koncentruotuose hidroksidų tirpaluose, pvz., 550–700 g/dm3 natrio hidroksido, į kuriuos dar pridedamas didelis kiekis oksidatorių (natrio nitrato, natrio nitrito, natrio chromato). Gaunama juoda su melsvu atspalviu, dažniausiai magnetito Fe3O4, danga. Ji nelabai atspari korozijai, todėl dar alyvuojama. Šis oksidavimas naudojamas optinių prietaisų, ginklų, tvirtinimo detalių, furnitūros ir kitų gaminių apsaugai nuo atmosferinės korozijos. Norint suteikti vario ir jo lydinių gaminiams dekoratyvią juodą spalvą, jie oksiduojami natrio hidroksido, amoniako vandeniniame tirpale su oksidatoriais, pvz., kalio peroksodisulfatu K2S2O8, natrio nitratu. Oksiduotas varis naudojamas įvairių prietaisų gamyboje, laivų statyboje. Aliuminio lydiniai cheminiu būdu oksiduojami chromatais, ištirpintais šarmuose, magnis ir jo lydiniai oksiduojami kalio dichromato K2Cr2O7 tirpale. Elektrocheminiu būdu (jis vadinamas anodavimu, nes oksiduojamas gaminys būna anodas), oksiduojami reaktyvūs metalai, pvz., magnis, aliuminis, titanas. Šiuo būdu gautos dangos yra tankesnės, kietesnės, atsparesnės korozijai negu gautos cheminiu būdu. Anoduojama dažniausiai sieros, oksalo, fosforo ar chromo rūgščių tirpaluose. Oksidinė danga gaunama anodiškai ištirpusiam gaminio metalui jungiantis su deguonimi. Terminis oksidavimas dažniausiai atliekamas kaitinant gaminį deguonies ar vandens garų turinčioje terpėje. Geležis ir anglinis plienas termiškai oksiduojami 300–350 °C, legiruotasis plienas – 400–700 °C, permalojai – 400–800 °C temperatūroje. Šiuo būdu oksiduojamos kai kurios puslaidininkinių prietaisų ir integrinių grandynų dalys.
2509