oksihemoglobinas
oksihemoglobnas (oksi… + hemoglobinas), hemoglobino (Hb) junginys su molekuliniu deguonimi (O2). Mažojo kraujo apytakos rato kapiliaruose (plaučiuose) prie hemoglobino prisijungia O2 ir susidaro oksihemoglobinas. Oksihemoglobino geležies Fe (II) oksidacijos laipsnis nepakinta, todėl šis junginys yra nepatvarus. Oksihemoglobino susidarymą lemia didelis O2 (apie 100 mmHg), mažas CO2 (apie 40 mmHg) dalinis slėgis, žemesnė temperatūra ir padidėjęs pH. Didžiojo kraujo apytakos rato kapiliaruose (audiniuose) mažas O2 (apie 40 mmHg), didelis CO2 (apie 46 mmHg) dalinis slėgis, aukštesnė temperatūra ir sumažėjęs pH lemia O2 atskilimą nuo oksihemoglobino. Taip audiniai aprūpinami O2. Pramankšta prieš fizinį krūvį (pakilusi temperatūra, dalinis CO2 slėgis, sumažėjęs pH) skatina O2 atidavimą audiniams ir gerina darbingumą. Anglies monoksidas (smalkės) su hemoglobinu sudaro patvarų junginį karboksihemoglobiną, hemoglobinas negali prisijungti O2, organizmas apnuodijamas arba uždūstama. 1 g hemoglobino gali prisijungti 1,34 ml O2, o 1 l kraujo yra apie 200 ml molekulinio deguonies.
2082