okultzmas (lot. occultus – slaptas, paslaptingas), žinių apie tikėjimą, antgamtines jėgas ir būtybes sistema, šių žinių praktinis taikymas žmogui ir gamtai paveikti. Okultizmo sekėjams būdinga tikėjimas, kad jų turimos specialios magiškos ar dieviškos (gautos iš dievų) žinios buvo žinomos senovėje tam tikriems žmonėms, kultūroms, slaptosioms bendrijoms, bet jos buvo prarastos ar tebėra paslėptos nuo masinės visuomenės. Okultizmo sekėjai tiki, kad jie atkuria tas žinias. Okultistai dažnai praktikuoja alchemiją, burtus, magiją, meditaciją, tantrą, įvairius ritualus. Okultizmas prieštarauja mokslui, dažnai nepriimtinas ortodoksinės pasaulėžiūros žmonėms, nes manoma, kad okultizmas kelia grėsmę. Patys okultistai dažniausiai teigia siekiantys dvasinio pasaulio tobulumo, stengiasi įžvelgti dvasinius reiškinius už daiktų fizinės būsenos. Okultizmas gali būti susijęs su ezoterika (mistinis, mitologinis pažinimas), hinduizmu, Kabala, mistika, pagonybe, parapsichologija, raganyste, šamanizmu, teosofija, chiromantija, numerologija (teorija, teigianti, kad skaičiai vienaip ar kitaip veikia žmogaus gyvenimą), spiritizmu, zoroastrizmu. Okultizmas daugiausia būdingas Rytų civilizacijos kultūroms.
Okultizmu užsiimančios slaptos bendruomenės egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Dažnai tokios bendruomenės vadovaudavosi principu mokykis ir tylėk, norintieji sužinoti slaptąsias žinias privalėdavo turėti ypatingų dorinių savybių ir išlavintą suvokimą. Šviečiamajame amžiuje buvo būdinga visas įgyjamas mokslo žinias skelbti visiems pageidaujantiems jas perimti, todėl Vakarų Europos kultūroje okultizmo idėja buvo intelektualiai ir moraliai sumenkinta. Okultizmu domėjosi Aristotelis, britų fizikas I. Newtonas, vokiečių filosofai G. W. Leibnizas ir A. Schopenhaueris, Šveicarijos psichologas C. G. Jungas, rusų tapytojas N. Rerichas. 1875 rusų okultistė J. Blavatskaja Niujorke įkūrė Teosofijos draugiją, kuri Vakaruose populiarino Rytų religijas ir filosofiją, parašė veikalą Slaptasis mokymas (The Secret Doctrine 3 t. 1888–97, lietuvių kalba fragmentas 1996). Ji viena pirmųjų atskleidė visuomenei paslaptis, iki tol žinomas tik okultinių brolijų nariams. 1913 vokiečių filosofas ir teosofas R. Steineris įkūrė Antroposofinę draugiją (antroposofija), 1922 – antroposofinę ezoterinę krikščionių bendruomenę, kuri buvo pagrįsta būtinybe laikytis doros ir gyventi dvasiškai naudingą gyvenimą. Nacių Vokietijos vadai (ypač H. Himmleris) užsiėmė okultizmu siekdami sukurti naują tobulą žmonių rasę (arijus).