Magnus Olaus (Olausas Mãgnusas), tikr. Olaf Månsson (Olafas Mònsonas) 1490 11Linköping 1558 (kitais duomenimis, 1557) 08 01Roma, švedų istorikas, kartografas. Katalikų arkivyskupas (1544).
Būdamas 20 m. išvyko į Vokietiją, ten studijavo teologiją, tautų istoriją, kultūrą. Baigęs studijas dirbo Švedijoje katalikų kunigu. Švedijos karaliaus pasiųstas diplomatijos reikalais keliavo po Europos kraštus. Pradėjus įsigalėti reformacijai Švedijoje, O. Magnuso santykiai su karaliumi Gustavu Vaza pašlijo ir 1527 jis apsigyveno Dancige (dabartinis Gdanskas), 1537 persikėlė į Mantują, 1538 – į Veneciją, 1550 – į Romą. Venecijoje išleido Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapį... (Carta marina et descriptio septentrionalium terrarum ac mirabilium rerum 1539) – devynis (2 m2 ploto) medžio raižinių lapus. Šiame 1:1 700 000 mastelio žemėlapyje vaizduojama apie 6 000 000 km2 ploto teritorija, apimanti Skandinavijos ir Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, t. p. Šiaurės, Norvegijos ir Barentso jūrų dalis ir Kolos pusiasalį; Lietuvos plote užrašyta Lithuania pars (Lietuvos dalis) ir Samogethia (Žemaitija), išbrėžtos 8 upės (Nemunas, Neris, Šešupė, Šventoji, kitos), pažymėti 8 miestai (Kaunas, Tauragė, Varniai, Vilnius, kiti; Vilniaus ir Kauno įrašai supainioti), 2 pilys.
O. Magnus. Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapio (1539) fragmentas
Gyvendamas Romoje O. Magnusas įsteigė spaustuvę, kurioje išspausdino savo veikalą Šiaurės tautų istorija (Historia de gentibus septentrionalibus 1555). Jame rašoma ir apie lietuvių kultūrą, ūkį, buitį, papročius. 16–17 a. knyga buvo išversta į vokiečių, anglų, italų, olandų kalbas.
L: A. Samas Žemėlapiai ir jų kūrėjai Vilnius 1997.