Duun Olav (Olavas Dùnas) 1876 11 21Jøa sala (Šiaurės Trøndelago fiulkė) 1939 09 13Tønsberg, norvegų rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. norvegų prozininkų. Regioninės literatūros kūrėjas. Rašė daugiausia lansmolu (vienu norvegų kalbos variantu). Baigęs pedagoginę mokyklą 1876–1926 mokytojavo.
Olav Duun
Ankstyvojoje kūryboje (romanai Hildero sala / Hilderøya 1912, Sigiuna / Sygun 1913, Trys draugai / Tre venner 1914, Haraldas 1915, novelių rinkiniai Senoji žemė / Gamal jord 1911, Neregys Andešas / Blind-Anders 1924) realistiškai vaizduojama žvejų ir valstiečių gyvenimas, tradicijos. Svarbiausias kūrinys – romanų ciklas Juvikiečiai (Juvikfolke 6 t. 1918–23), kuriame pasakojama vienos valstiečių giminės 4 kartų istorija, nagrinėjamos psichologinės, paveldimumo, susiskaldžiusios asmenybės problemos. Ranhildos trilogijoje (romanai Artimieji / Medmenneske 1929, Ranhilda / Ragnhild 1931, Paskutiniai gyvenimo metai / Siste leveåre 1933) plėtojamos nusikaltimo ir bausmės temos. Vėlyvuosiuose romanuose (Pomirtinė šlovė / Ettermæle 1932, Žmonės ir galios / Menneske og maktene 1938) ryšku karo nuojauta, nacizmo baimė. Kūrinių stilius artimas sagoms, jiems būdinga ironija, dramatizmas. Novelių paskelbta lietuvių kalba.
1016