Olchon
Šamankos uola (buriatų šventvietė; Burchano kyšulys)
Olchon (Ольхoн, Olchònas), sala Baikalo ežere, netoli vakarinio kranto. Priklauso Rusijai, Irkutsko sričiai. Plotas 730 km2, ilgis 71 km, didžiausias plotis 15 kilometrų. Apie 1750 gyventojų (daugiausia buriatai). Nuo žemyno Olchoną skiria Mažosios Jūros (vakaruose) ir Olchono Vartų (pietuose) sąsiauriai. Krantai uolėti. Paviršiaus didžiausias aukštis 1276 metrai (Ižimėjaus kalnas). Sala susidariusi iš gneiso, marmuro, kvarcito, granito, pegmatito, klinties. Karstas. Yra smėlėtų paplūdimių, kopų. Daugiau kaip 300 saulėtų dienų per metus. Vidutinė temperatūra vasarą 15 °C, žiemą – –17 °C. Per metus iškrinta 140 mm kritulių. Būdinga dirvos erozija. Dažni smarkūs šiaurės vakarų vėjai bora (sarma). Keletas nedidelių ežerėlių (žymiausias – druskingas karstinės kilmės Šara-Nuras). Šiaurinėje dalyje – maumedžių taiga, pietinėje – stepė.
Olchono kraštovaizdis
kopos (vakarinė pakrantė)
Veisiamos avys, galvijai. Turizmas. Keltai iš Sachjurtos. Žiemą į salą patenkama ledo keliu. Didžiausia Chužiro gyvenvietė. Kraštotyros muziejus. Buriatų šventvietės. Olchonas ir aplinkinės salelės priklauso Priebaikalės nacionaliniam parkui (įkurtas 1986). 1949–52 lietuvių tremties vieta. 1994, 2007 ir 2008 tremtinių kapus tvarkė į Chužirą nuvykusi bendrijos Lemtis ekspedicija.
Olchono šiaurinė dalis (Chobojaus kyšulys)
Olchono rytinė pakrantė
stepė
taiga
gatvė Chužire
lietuvių kapai Chužiro kapinėse
Olchoną nuo žemyno skiriantis Olchono Vartų sąsiauris
ledo kelias į Olchoną