Sarvig Ole (Olė Sárvigas) 1921 01 27Kopenhaga 1981 12 04Kopenhaga (nusižudė), danų rašytojas. Kopenhagos universitete studijavo filosofiją ir meno istoriją. 1948–53 bendradarbiavo modernistų žurnale Heretica. 1950–54 dirbo meno kritiku spaudoje, radijuje ir televizijoje. Daug keliavo po Europą, 1954–62 gyveno Ispanijoje. Kūryboje vyrauja metafizinės, etinės ir šiuolaikinį žmogų kamuojančios egzistencinės problemos. Debiutavo eilėraščių rinkiniu Žali eilėraščiai (Grønne digte 1943). Išleido poezijos rinkinius Ašnamas (Jeghuset 1944; jis padarė didelę įtaką danų poezijai), Įvairovė (Mangfoldighed 1945), Žmogus (Menneske 1948) ir kitus. Poezijoje aprašomas šiuolaikinės visuomenės dvasinis nuosmukis vertybinio pagrindo netekusiame pasaulyje, teigiama, kad jį įmanoma įveikti, jei žmogus pasikeistų ir iš naujo atrastų tikėjimą, kritikuojama civilizacija, meilė iškeliama kaip dieviška malonė ir būdas dvasiškai atgimti; eilėraščiuose kartojasi izoliacijos, benamystės, apleistumo, tuštumos motyvai, Jėzaus Kristaus simbolis.
Romanuose t. p. nagrinėjama susiskaldžiusio identiteto problema, įtaigiai vaizduojama susvetimėjusi visuomenė (Akmeninė rožė / Stenrosen 1955), metafizinės temos derinamos su kriminaline intriga (Miegantieji / De sovende 1958, Jūra po mano langu / Havet under mit vindue 1960). Romane Keliautojai (De rejsende 1978) ryšku aliuzijos į Dante’s poemą Dieviškoji komedija.
Dar sukūrė burleską Nepamiršk (Glem ikke 1972, lietuvių kalba 1981), dramų, novelių. Parašė kritikos, filosofinių darbų, esė (Edvardo Muncho grafika / Edvard Munchs grafik 1948). Išvertė anglų rašytojų (W. Shakespeare’o ir kitų) kūrinių. Lietuvių kalba dar paskelbta novelių, eilėraščių.
65