Trubačiov Oleg (rus. Олег Трубачёв, Olegas Trubačiòvas) 1930 10 23Volgograd (Rusija) 2003 03 09Maskva, rusų kalbininkas. Rusijos mokslų akademijos narys (1992). Filol. m. dr. (1965).
Išsilavinimas ir veikla
1952 baigė Dniepropetrovsko universitetą. S. Bernšteino mokinys.1955–61 dirbo Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute, nuo 1961 – Rusijos mokslų akamedijos Rusų kalbos institute. Nuo 1963 redagavo tęstinį leidinį Ėtimologija, kuriame skelbta ir baltų kalbų leksikos tyrinėjimų. Nuo 1997 redagavo žurnalą Voprosy jazykoznanija. Tyrė slavų kalbas.
Veikalai
Baltistikai svarbūs veikalai: Aukštutinės Padnieprės hidronimų lingvistinė analizė (Lingvističeskij analiz gidronimov Verchnego Podneprov′ja, su V. Toporovu, 1962), Dešiniakrantės Ukrainos upių vardai (Nazvanija rek Pravoberežnoj Ukrainy 1968), Slavų kalbų giminystės terminų ir kai kurių seniausių visuomeninės santvarkos terminų istorija (Istorija slavjanskich terminov rodstva i nekotorych drevnejšich terminov obščestvennogo stroja 1959), Slavų kalbų naminių gyvulių pavadinimų kilmė (Proischoždenie nazvanij domašnich životnych v slavjanskich jazykach 1960), Slavų kalbų amatų terminija (Remeslennaja terminologija v slavjanskich jazykach 1966), Seniausiųjų slavų etnogenezė ir kultūra (Ėtnogenez i kul′tura drevnejšich slavjan 1991).
Oleg Trubačiov
Rengė slavų etimologijos veikalą Slavų kalbų etimologinis žodynas (Ėtimologičeskij slovar′ slavjanskich jazykov, su kitais, t. 1–30 1974–2003), kuriame gausu baltų kalbų duomenų. Paskelbė straipsnių iš baltų kalbų leksikos. 2004–09 išleista jo mokslinių darbų rinktinė Etimologijos darbai: Žodis. Istorija. Kultūra (Trudy po ėtimologii: Slovo. Istorija. Kul′tura 4 t.).
2069