Pustèlnikovas Olegas 1940 11 17Pasvalys, lietuvių geologas, geografas. Habil. dr. (fiziniai mokslai, 1999).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1962 baigęs Vilniaus universitetą iki 1966 dirbo Lietuvos geologinėje paieškų ir žvalgybos (naftos žvalgybos) ekspedicijoje, 1967–74 – SSRS mokslų akademijos Okeanologijos instituto Atlanto skyriuje (Kaliningradas); 1972–74 instituto aspirantas. 1974 apgynė disertaciją Baltijos jūros baseino geologinė charakteristika ir nuosėdų formavimosi mechanizmas. 1975–90 dirbo LSSR mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute (vadovavo Baltijos jūros biogeocheminių tyrimų grupei), 1990–2000 – Lietuvos geografijos instituto Jūrų geochemijos ir sedimentologijos sektoriuje. 1993–2007 dėstė Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios geografijos katedroje, nuo 1995 – Klaipėdos universiteto Jūrų technikos bei Gamtos ir matematikos mokslų fakultetuose; profesorius (2001). Nuo 2002 Słupsko (Lenkija) Pamario akademijos kviestinis profesorius.
Olegas Pustelnikovas
Stažavo Gdansko universiteto Okeanografijos institute (Lenkija, 1986, 1992, 1996, 1998), V. Vašingtono valstijos (Bellinghamas, Jungtinės Amerikos Valstijos; 1990), Greifswaldo (Vokietija, 1997), Vroclavo (Lenkija, 1995, 2003) universitetuose. Lietuvos geologų sąjungos, Gamtos draugijos, Lenkijos geografų draugijos narys.
Moksliniai tyrimai
Mokslinių tyrimų kryptys: angliavandenilių natūralių rezervuarų inžinerija, biochemija, geochemija, jūrų geochemija, jūrų tarša, jūrų ir vandenynų geografija, naftos gavybos inžinerija, okeanologija. Dalyvavo daugelyje ekspedicijų Baltijos jūroje. Nagrinėjo Kuršių marių, Baltijos jūros, Atlanto bei Ramiojo vandenynų šiuolaikines sedimentacijos problemas, analizavo geocheminių procesų gamtinės ir antropogeninės genezės santykį. Daugelio gamtotyrinių projektų Lietuvoje (Būtingės terminalas, Klaipėdos uosto monitoringas, Klaipėdos naftos terminalas) ir užsienyje vertinimo ekspertas. Paskelbė 155 mokslinius straipsnius.
Svarbiausi veikalai
Monografijos: Pusiau uždarų įlankų biochemija ir Baltijos jūros sedimentacijos antropogeninis veiksnys (1992, rusų kalba), Kuršių marių sedimentacijos geochemija (su kitais, 1998, anglų kalba), Technologijos mokslo darbai Vakarų Lietuvoje (su kitais, 4 d. 2000–04), Subalansuota Klaipėdos uosto plėtra (su kitais, 2002).
Aukštosioms mokykloms parengė vadovėlių ir metodologijos priemonių: Kuršių marių ir Baltijos jūros apsaugos problemos (1984), Geocheminiai procesai geosistemose, Vandenynų geografijos pratybos (su kitais, abi 2006), Geologijos pagrindai (2015).