oleino rūgštis

oleno rūgšts, CH₃(CH₂)₇CH=CH(CH₂)₇COOH, nesočioji riebalų rūgštis. Bespalvis klampus skystis. Molekulinė masė 282,5. Lydymosi temperatūra 13,4 °C, virimo 194–195 °C (0,16 kPa), tankis 891 kg/m³. Tirpsta etanolyje, dietileteryje, acetone, netirpsta vandenyje. Būdingos nesočiųjų karboksirūgščių cheminės savybės. Hidrinama virsta stearino rūgštimi, oksiduojama stipriais oksidatoriais – nonano dirūgštimi ir pelargono rūgštimi. Oleino rūgšties druskos ir esteriai vadinami oleatais, techniškoji oleino rūgštis – oleinu. Gyvūnų organizmuose oleino rūgštis susidaro dehidrinantis stearino rūgščiai, mikroorganizmuose (labai maži kiekiai) – iš mažesnės molekulinės masės nesočiųjų riebalų rūgščių. Oleino rūgšties gliceridai įeina į daugelio riebalų (lajuje yra iki 42 %, taukuose – iki 44 %) ir aliejų (alyvuogių aliejuje yra iki 81 %, saulėgrąžų – iki 40 %) sudėtį. Gaunama iš riebalų hidrolizės produktų. Oleino rūgštis ir jos druskos naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagų, lakų, emulgatorių gamyboje, esteriai – celiuliozei plastifikuoti, maisto produktams aromatizuoti, įeina į vaistų sudėtį.