Olga Kuzmina-Dauguvietienė

Kuzminà-Dauguvietenė Olga 1884 04 13Kijevas 1967 05 15Vilnius, teatro aktorė. E. Dauguvietytės‑Kudabienės ir K. Dauguvietytės‑Šniukštienės motina. 1909 baigė Aleksandros teatro vaidybos studiją Sankt Peterburge (pedagogai Stepanas Jakovlevas, 1870–1912, Vladimiras Davydovas, 1849–1925). 1909–10 Literatūros ir meno draugijos, 1910–13 Liaudies namų Sankt Peterburge, 1913–20 Petrozavodsko, Gardino, Balstogės teatrų aktorė. Vaidino daugiausia inženiu, lyrinių herojų amplua vaidmenis. Nuo 1920 gyveno Lietuvoje (Panevėžyje, Šiauliuose, Biržuose, paskui Kaune). Per II pasaulinį karą slėpė ir globojo žydus. Iki 1946 vaidino mėgėjų ir pusiau profesionalių trupių spektakliuose Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune (1930–40 Rusų kultūros draugijos teatre; Jevgenija – A. Ostrovskio Judri vietelė). 1946–62 Vilniaus rusų dramos teatro aktorė.

Olga Kuzmina-Dauguvietienė

Iš viso sukūrė daugiau kaip 200 vaidmenų; svarbesni: Akulina Ivanovna (M. Gorkio Miesčionys 1947, režisierius Sergejus Vladyčianskis), Ana Tichonovna, Anfisa Tichonovna (A. Ostrovskio Nebuvo nė grašio, staiga – šeštokas 1948, režisierius Josifas Šteinas, Vilkai ir avys 1950, režisierius Borisas Velykanovas), Uortė (J. Rainio Vėjeli, pūsk, režisierė Felicita Ertnere), Senelė (A. Arbuzovo Tania, režisierius Andrejus Poliakovas, abu 1953), Goricvet (Oleksandro Kornijčuko Sparnai 1955, režisierius V. Golovčineris), Tadrachova (G. Zapolskos Ponios Dulskos moralė, režisierius Anatolijus Tunkelis), Mara (B. Nušićiaus Filosofijos daktaras, režisierius Igoris Liozinas), Marfa Timofejevna (Bajorų gūžta, pagal I. Turgenevą, režisierius L. Lurje, visi 1956).

Pasaulio tautų teisuolė (1985). Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2001).

1706

Dauguvietienė