O. Rozanova. Autoportretas (aliejus, 1912?, Ivanovo srities dailės muziejus)
Rozanova Olga (rus. Ольга Розанова; Olga Ròzanova) 1886 07 04Melenkai (Vladimiro sritis) 1918 11 07Maskva, rusų tapytoja, grafikė, poetė. Avangardistė. Maskvoje mokėsi K. Bolšakovo meno mokykloje, K. Juono studijoje, Stroganovo taikomosios dailės mokykloje (1904–10), Sankt Peterburge – J. Zvancevos tapybos ir piešimo mokykloje (1912–13). Nuo 1911 priklausė dailininkų draugijai Sojuz molodioži, 1913 bendradarbiavo su poetų grupe Gileja, 1916 prisijungė prie Supremus. Po Spalio perversmo dalyvavo kultūrinės organizacijos Proletkult veikloje, dirbo Liaudies švietimo komisariato Vaizduojamojo meno skyriuje IZO Narkompros; provincijos miestuose įkūrė laisvųjų meno studijų.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tapė neoprimityvistinio stiliaus paveikslus, kuriems būdinga ryškūs ir dekoratyvūs spalviniai kontrastai (Moteris rožine suknele / Dailininkės sesuo, Autoportretas, Bulvaras, visi 1911). 1913–15 kūrė futuristines kompozicijas, kuriose ryšku kubizmo įtaka (Aludė 1913, Gaisras mieste / Miestovaizdis 1914), vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu – abstrakčias suprematistines kompozicijas, kurių pagrindas – spalva; šiuos kūrinius O. Rozanova vadino spalvotapyba (Skrydis lėktuvu, Suprematizmas, Neobjektinė kompozicija, visi 1916, Be pavadinimo / Žalia juosta, Abstrakti kompozicija, abu 1917). Sukūrė panašaus stiliaus grafikos kūrinių, koliažų. 1915 Paskutinėje futuristų parodoje 0,10 eksponavo abstrakčius trimačius kūrinius (Automobilis, Dviratininkas).
O. Rozanova. Žmogus gatvėje (Tūrių analizė, aliejus, 1913, Thysseno‑Bornemiszos muziejus Madride)
Nuo 1912 iliustravo ir apipavidalino apie 20 futuristų poezijos knygų: vyro A. Kručionycho, V. Chlebnikovo Žaidimas pragare (Igra v adu), Te li le (abi 1914), A. Kručionycho, R. Jakobsono, slapyvardis Aliagrov, Nesuprantama gnyga (Zaumnaja gniga 1915), A. Kručionycho Karas (Vojna), Visatos karas (Vselenskaja vojna, abi 1916). Iliustracijose svarbu ryšys tarp žodžio ir atvaizdo (dažniausiai abstraktaus); O. Rozanova eksperimentavo su raidžių kompozicija, šriftais, ranka rašytu šriftu siekė perteikti nuotaiką, kombinavo įvairias technikas (litografiją, koliažą, kita). Sukūrė neracionalios futuristinės garso poezijos, vadinamosios zaum (spausdinta rinkinyje Valos 1917, žurnale Isskustvo 1919). Parašė straipsnių naujosios dailės klausimais Naujo meno esmė ir jo nepriėmimo priežastys (Osnovy novogo tvorčestva i pričiny ego neponimanija 1913).