olimpiadà (gr. Olympias, kilm. Olympiados), laiko skaičiavimo sistema senovės Graikijoje. Olimpiadą sudarė 4 metų ciklas tarp reguliariai rengiamų panhelėninių olimpinių žaidynių. Šią sistemą daugiausia naudojo istorikai ir intelektualai.
Pirmasis olimpiados metodą pritaikė graikų istorikas Timajas iš Tauromenijo Sicilijoje (apie 356–apie 260 pr. Kr.). Eratostenas juo remdamasis sudarė Graikijos istorijos chronologiją (pradėjo nuo Trojos karo), ji tapo visų vėlesnių chronologinių lentelių pagrindu; istorijos įvykių datavimas buvo atsietas nuo vietinių kalendorių ir suvienodintas (anksčiau beveik kiekvienas polis metus skaičiavo savaip, dažniausiai pagal aukščiausiųjų pareigūnų ar žynių pareigų ėjimo laikotarpį; kartais nesutapdavo polių metų pradžios data).
Iki Metono ciklo įvedimo olimpiados pradžia buvo laikoma paskutinė pilnatis prieš Vasaros saulėgrįžą, vėliau – pirmoji jaunatis po Vasaros saulėgrįžos. Datuojant nurodomi 2 skaičiai – olimpinių žaidynių eilės numeris skaičiuojant nuo pirmųjų žinomų (pagal 5 a. pr. Kr. Hipijo sudarytą olimpinių žaidynių nugalėtojų sąrašą; pagal dabartinę laiko skaičiavimo sistemą – 776 pr. Kr.) ir konkretūs metai iš ketverių pagal olimpiadą metų ciklo.
393–394 Romos imperatoriaus Teodosijaus I Didžiojo įsakymu olimpines žaidynes uždraudus ši laiko skaičiavimo sistema ilgainiui nunyko; kurį laiką dar buvo naudojama Bizantijos intelektualų.
879