Olimpija

Olmpija (Olympia), senovės Graikijos miestas Peloponeso pusiasalio šiaurės vakaruose, Alfėjo upės dešiniajame krante, šalia Alfėjo ir Kladėjo santakos. Panheleninis Dzeuso kulto centras.

Filipejono (Pilypo II šventyklos, 4 a. pr. Kr.) Olimpijoje griuvėsiai

Istorija

Religinio kulto vieta Olimpija buvo jau neolito ir bronzos amžiaus laikais. Nuo 776 pr. Kr. Olimpijoje kas 4 m. vidurvasaryje (liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje) Olimpijoje Dzeuso garbei vykdavo olimpinės žaidynės.

393–394 Romos imperatoriaus Teodosijaus I Didžiojo įsakymu olimpines žaidynes uždraudus Olimpija buvo apleista. 426 Romos imperatoriui Teodosijui II įsakius padegta; daug statinių sugriuvo, kiti sunyko per žemės drebėjimus (6 a. ir vėliau).

879

Tyrimai

1829 prancūzų ekspedicija (vadovas Jeanas Baptisteʼas Bory de Saint‑Vincent’as), taikydama daugiau mokslinių archeologijos metodų, nustatė Dzeuso šventyklos vietą. 1875–81 Vokiečių archeologijos institutas Atėnuose (vadovas Ernstas Curtius) atkasė Dzeuso, Heros šventyklas, iždinę ir kitus pastatus. Svarbiausi radiniai – daugiau kaip 100 Dzeuso šventyklos skulptūrų, Nikės ir Hermio, nešančio mažą Dionisą (skulptorius Praksitelis), skulptūros, daugiau kaip 14 000 bronzinių dirbinių. 1908, 1929 Wilhelmas Dörpfeldas atkasė priešistorinių namų. 1936–37 Emilis Kunze ir Hansas Schleifas tyrė stadiono pietinę sieną, pirtį ir gimnasiją. 1952–66 ekspedicija (vadovas E. Kunze) atkasė Feidijo dirbtuves, stadiono šiaurinę sieną, pietrytinę miesto dalį, rado bronzinių, terakotos dirbinių.

Olimpijos kasinėjimų vieta nuo Krono kalno (1876, žurnalo Illustrirte Zeitung iliustracija)

1972–84 ekspedicija (vadovas Alfredas Mallwitzas), kasinėdama miesto pietryčių ir pietvakarių dalis, rado kapų, Hestijos šventyklą, lobių. Per 1984–96 tyrinėjimus (vadovas Helmutas Kyrieleisas) atkastas Pritanėjas. Romos laikotarpio statinius kasinėjo Ulricho Sinno vadovaujama ekspedicija. K. Hermanno vadovaujama ekspedicija tyrė gynybinės sienos aplinką, iždines.

1989 Olimpijos archeologijos paminklai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

2271