olmpinės žaidỹnės, olimpiadà, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti. Vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 prieš Kristų. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau – ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 pr. Kr. žaidynės trukdavo 5 dienas: pirmą dieną vykdavo aukojimo apeigos, teisėjai, atletai, treneriai prisiekdavo garbingai rungtis, sąžiningai teisėjauti; antrą dieną būdavo skelbiami varžybų dalyviai, vykdavo vadeliojimo, jojimo, penkiakovės (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės) varžybos, trečią dieną vykdavo berniukų varžybos, ketvirtą dieną – vyrų bėgimas, šuoliai, kumštynės, imtynės, hoplitų bėgimas, pankrationas; penktą dieną – apdovanojimai, iškilmės.
Kerameikos archeologinėje vietovėje Atėnuose rasto skulptūros pjedestalo bareljefas, vaizduojantis imtynininkus ir jų trenerius (marmuras, apie 510 pr. Kr.; Nacionalinis archeologijos muziejus Atėnuose)
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. 393 po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės. 394 Romos imperatorius Teodosijus I Didysis jas panaikino.
879