Olivera Nikolova

Nikolova Olivera (Olivera Nkolova) 1936 03 11Skopjė, makedonų rašytoja. Baigė Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetą (Filosofijos fakultetą) Skopjėje. Nacionaliniame radijuje ir televizijoje dirbo scenariste. Sukūrė novelių (rinkiniai Vasaros atostogų dieną / Den za letuvanje 1964, Kairysis skilvelis / Leva komora 2008, jame nagrinėjama moteriškumo tema). Parašė romanų (Ankštos durys / Tesna vrata 1983, Namų darbai / Domašni zadači 1989, Adomo šonkaulis / Adamovoto rebro 2000). Vienas žymiausių jos romanų – Rosicos lėlės (Kuklite na Rosica 2004), jame metaforiniu, postmodernistiniu literatūriniu kalbėjimu svarstoma Makedonijos istorijos, politikos, kultūros temos, būdinga fikcijos ir tikrovės sampyna. Sukūrė pjesių (rinkinys Sidabrinis obuolys / Srebreno jabolko 1998). Kūrybai būdinga gyvybingas pasakojimas, subtilus psichologiškumas, gausu simbolių, savitų retorinių figūrų, yra estetizmo, realizmo poetikos bruožų, ryšku siekis vaizduoti pasaulį savaime, atskleisti jį kaip daugybės įvairių sudėtinių dalių visumą. Parašė kūrinių vaikams (knygos Zoki Poki 1963, Šalis, į kurią niekas nebuvo įžengęs / Zemjata vo koja nikogaš ne se stignuva 1965, Draugai Bonas ir Bona / Prijatelite Bon i Bona 1974, Mano garsas / Mojot zvuk 1977, Ženklai ant akmenų / Šifri na kamenot 1993, Šviesūs metai / Svetlosna godina 1998), pagal juos sukurta spektaklių, televizijos filmų.