Olivier Messiaen
Olivier Messiaen
Messiaen Olivier (Olivjė Mesiãnas) 1908 12 10Avinjonas 1992 04 27Paryžius, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. A. Messiaeno brolis. Vienas žymiausių 20 a. antros pusės kompozitorių. Prancūzijos instituto narys (1967). 1930 baigė Paryžiaus konservatoriją (skambinti fortepijonu, vargonuoti mokėsi pas M. Dupré, kompozicijos – pas P. Dukas). Nuo 1931 Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios vargonininkas Paryžiuje. 1936–39 dėstė Normalinėje muzikos mokykloje ir Schola cantorum Paryžiuje, 1942–78 Paryžiaus konservatorijoje; profesorius. Mokiniai: P. Boulezas, K. Stockhausenas, J. Ksenakis. 1936 įkūrė (su kitais) grupę Jaunoji Prancūzija. 1940–41 buvo Vokietijos nacių karo belaisvių stovykloje Görlitze (dabar Gorlice, Lenkija).
Kūryba
O. Messiaenas sukūrė savo muzikinę kalbą, tiesiogiai nesusijusią su didžiaisiais Vakarų stiliais. Jo modalinė technika susilaukė sekėjų ir epigonų įvairiose šalyse. Muzikinė kalba pagrįsta originalia dermių ir ritmo sistema, papildyta natomis transkribuotu paukščių giedojimu.
Kūrybinių idėjų sėmėsi iš C. A. Debussy, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrybos, grigališkojo choralo, graikų eilėdaros, Rytų tautų muzikos, paukščių giedojimo. Visoje kūryboje vyrauja religinė tematika. O. Messiaeno muzika pasižymi ypatingu skambėjimo spalvingumu, jam artimos dailės ir muzikos sintezės idėjos. O. Messiaenas vertino M. K. Čiurlionio muzikos ir ypač dailės kūrinius (turėjo daug jo paveikslų reprodukcijų), minėjo savo paskaitose ir pranešimuose vadindamas jį dvasios broliu, susirašinėjo apie jo kūrybą su V. Landsbergiu.
Savo kūrybos sistemą O. Messiaenas apibendrino teoriniuose veikaluose, iš kurių svarbiausi Mano muzikinės kalbos technika (Technique de mon langage musical 1944) ir Traktatas apie ritmą, spalvas ir ornitologiją (Traité de rhytme, de couleur et d’ornithologie, išleista 1994–99).
Kūriniai
Vokietijos nacių karo belaisvių stovykloje Görlitze sukūrė Kvartetą laiko pabaigai klarnetui, smuikui, violončelei ir fortepijonui (Quatuor pour la fin du temps 1940–41; atliko pats su kitais belaisviais muzikantais). 1946–48 Bostono simfoninio orkestro vadovo A. Kusevickio užsakymu sukūrė simfoniją Turangalila orkestrui, fortepijonui ir Martenot bangoms (Turangalila-symphonie), ši simfonija jį išgarsino pasaulyje. 1949 sukūrė kūrinį fortepijonui Verčių ir intensyvumo tipai (Modes de valerus et d’intensités), kuriame atrado naujas muzikos komponavimo galimybes (serialistiškai traktuojami ne tik pagrindiniai muzikos elementai – garsai ir ritmas, bet ir dinamika, artikuliacija). Šis kūrinys praplėtė A. von Weberno atradimus ir turėjo įtakos P. Boulezui bei K. Stockhausenui. 6 dešimtmetyje sukūrė kelis stambius kūrinius, tarp jų – Chronochromija simfoniniam orkestrui (Chronochromie 1959–60), į kuriuos perkėlė natomis užrašytas paukščių giesmes.
Sukūrė operą Šventasis Pranciškus Asyžietis (Saint François d’Assise, O. Messiaeno libretas, pastatyta 1983 Paryžiuje), kūrinių orkestrui ir vokalui, tarp jų – Trys mažosios liturgijos apie dieviškąją esatį moterų chorui, fortepijonui, Martenot bangoms, mušamiesiems ir styginių orkestrui (Trois petites liturgies de la Présence Divine 1943–44, O. Messiaeno žodžiai), oratoriją Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atsimainymas chorui ir orkestrui (La Transfiguration de Notre-Seigneur Jésus-Christ 1965–69, pagal Bibliją, Mišiolą ir šv. Tomo Akviniečio žodžius), kūrinių simfoniniam orkestrui, tarp jų – Paukščių prabudimas fortepijonui ir orkestrui (Réveil des oiseaux 1953), Egzotiški paukščiai fortepijonui ir orkestrui (Oiseaux exotiques 1955–56), Septyni haiku fortepijonui, ksilofonui, marimbai ir mažam orkestrui (Sept haïkaï 1962), Dangiškojo miesto spalvos fortepijonui, pučiamiesiems ir mušamiesiems (Couleurs de la Cité Céleste 1963), Ir trokštu mirusiųjų prisikėlimo pučiamųjų orkestrui ir mušamiesiems (Et exspecto resurrectionem mortuorum 1964), Nuo kanjonų iki žvaigždžių... (Des canyons aux étoiles... 1971–74), Vitražas ir paukščiai fortepijonui ir orkestrui (Un vitrail et des oiseaux 1986), Atšvaitai iš anapus orkestrui (Éclairs sur l’Au-delà 1988–92), Juodasis strazdas fleitai ir fortepijonui (Le merle noir 1951), kūrinių vargonams, tarp jų – Dangiškoji puota (Le banquet céleste 1928), Švenčiausiosios Trejybės paslapties meditacijos (Méditations sur le mystêre de la Sainte Trinité 9 dalys, 1969), Švenčiausiojo Sakramento knyga (Livre du Saint Sacrement 18 dalių, 1984), kūrinių fortepijonui, tarp jų – Amen vizijos (Vision de l’Amen 2 fortepijonams, 7 dalys, 1943), Dvidešimt žvilgsnių į Kūdikėlį Jėzų (Vingt regards sur l’Enfant-Jésus 1944), Keturi ritminiai etiudai (Quatre études de rythme 1949–50), Paukščių katalogas (Catalogue d’oiseaux 13 dalų 1956–58), vokalinių kūrinių, tarp jų – Mi poemos sopranui ir fortepijonui (Poêmes pour Mi 1936; redakcija balsui ir orkestrui, 1937), Žemės ir dangaus dainos sopranui ir fortepijonui (Chants de terre et de ciel 6 dalys, 1938), Harawi sopranui ir fortepijonui (12 dalių, 1945, visų O. Messiaeno žodžiai).
L: V. Landsbergis Kaip kalnų strazdas... / Pergalė 1967 nr. 6; C. Rostand Olivier Messiaen Paris 1957; S. Waumsley The Organ Music of Olivier Messiaen Paris 21975; M. Reverdy L’oevre pour piano d’Olivier Messiaen Paris 1978; A. Périer Messiaen Paris 1979; T. Kaczyński Messiaen Kraków 1984; P. Griffiths Olivier Messiaen and the Music of Time London 1985; A. Rössler Beiträge zur geistigen Welt Olivier Messiaens Duisburg 1986; V. Ekimovskij Oliv‘e Messian Moskva 1987; K. Melik‑Pašaeva Tvorčestvo Messiana Moskva 1987.
943