Olkusz (Òlkušas), miestas Lenkijos pietuose, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, tarp Krokuvos ir Katowicų, Aukštutinės Silezijos pramoniniame rajone; apskrities centras.
33 462 gyventojai (2021).
Olkuszas įsikūręs prie Babos upės (Baltosios Przemszos baseinas). Per Olkuszą eina Katowicų–Kielcų geležinkelis, Krokuvos–Dąbrowa Górniczos plentas.
Spalvotosios metalurgijos įmonė, emaliuotų indų ir kitų gaminių (Emalia SA bendrovės fabrikas), ventiliatorių, stoginės skardos gamyba, medienos apdirbimo, maisto, elektrotechnikos, statybinių medžiagų pramonė. Amatai. Olkuszo apylinkėse yra cinko ir švino rūdų telkinių.
Kraštotyrinis turizmas; prie Olkuszo yra kraštovaizdžio parkų. Krokuvos ekonomikios akademijos filialas. Krašto, afrikanistikos, Olkuszo krašto ugniagesybos muziejai.
Architektūra
Gotikinė Šv. Andriejaus bažnyčia (14 a. pirma pusė) su koplyčiomis – gotikine Šv. Onos (15 a.) ir manieristine Loretanska (1620), gausiu dekoru (gotikinė, renesansinė polichromija), neogotikine varpine (1913, architektas S. Odrzywolskis).
Istorija
Ankstyvaisiais viduriniais amžiais Olkuszas buvo rūdkasių gyvenvietė – viena seniausių Lenkijoje. Miesto teisės nuo 1299. 14 a. susidarė didelė žydų bendruomenė.
14 a.–17 a. pirmoje pusėje Olkuszas buvo didžiausias Mažojoje Lenkijoje švino, cinko ir sidabro kasybos, t. p. amatų ir prekybos centras. Čia klostėsi kasybą reglamentuojanti lenkų teisė (1551 Žygimanto Augusto statutas). 1578–1601 veikė karališkoji monetų kalykla. 17 a. pabaigoje–18 a. išsekus rūdos ištekliams, t. p. dėl karų su Švedija Olkuszo kasybos verslas ir pats miestas smuko.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Olkuszas 1795 atiteko Austrijai, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei).
19 a. pirmoje pusėje vėl pradėta kasti cinko rūdą. 1885 iki Olkuszo nutiestas geležinkelis. Nuo 20 a. pradžios plėtota pramonė, 3–4 dešimtmetyje veikė geležies rūdos kasykla.
Per II pasaulinį karą užgrobtas Vokietijos; 1941–42 veikė getas. 1867–1975 ir nuo 1999 Olkuszas – apskrities centras.