Olsztyn (Òlštynas), miestas Lenkijos šiaurėje; Varmijos Mozūrų vaivadijos centras. Turi apskrities teises.
170 225 gyventojai (2021; aglomeracijoje apie 250 000 gyventojų).
Olsztyn
Olsztynas įsikūręs Olsztyno ežeryne; per Olsztyną teka Alna (Priegliaus intakas) ir du jos intakai, miesto teritorijoje yra 15 ežerų (bendras plotas apie 720 ha; didžiauysi ežerai – Ukielio, Kortowo, Tracko, Skandos).
Geležinkeliai ir plentai į Varšuvą, Torunę, Gdanską, Karaliaučių, Ełką, daugelį kitų miestų. Chemijos (Michelin Polska bendrovės padangų gamykla; nuo 1995 – Prancūzijos koncerno Michelin dalis), maisto (mėsos, alaus, malimo, pieno, maisto papildų), medienos apdirbimo, baldų, poligrafijos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, siuvimo pramonė, transporto priemonių, pieno perdirbimo ir medienos apdirbimo mašinų gamyba.
Kasmetinės statybos, turizmo, žemės ūkio ir kitos mugės. Turizmas. Prie Ukielio, Kortowo, Skandos ežerų – poilsiavietės, prieplaukos. Sportinis oro uostas, kiti sporto objektai (stadionai, teniso kortai, golfo laukai, motokroso trasos, jodinėjimo centrai, hipodromas).
Miesto miškas (1050 ha); daug parkų. Olsztyno teritorijoje yra du gamtos rezervatai (saugoma durpynų augalija).
Varmijos Mozūrų universitetas (įkurtas 1999 sujungus žemės ūkio ir technikos akademiją, aukštąją pedagoginę mokyklą ir Varmijos teologijos institutą); universiteto biblioteka. Varmijos metropolijos aukštoji dvasinė seminarija (Olsztynas yra Varmijos arkivyskupijos ir metropolijos centras), dar 3 privačios aukštosios mokyklos; Varšuvos aukštosios pedagoginės mokyklos humanitarinių ir visuomenės mokslų fakultetas.
Mokslinio tyrimo institutai ir centrai. Planetariumas, astronomijos observatorija. Varmijos ir Mozūrijos muziejus (Varmijos kapitulos pilyje). Apie 10 meno galerijų. Dramos, lėlių, pantomimos teatrai. Varmijos Mozūrų filharmonija. Folkloro ansambliai; tarptautinis folkloro festivalis.
2271
Architektūra
Miesto centre – ovalo formos senamiestis su iš dalies išlikusia vidurinių amžių gatvių sistema. Varmijos kapitulos gotikinė pilis (apie 1350–1530, vidus pertvarkytas 16 a.; dabar Varmijos ir Mozūrijos muziejus). Bažnyčios: gotikinė Šv. Jokūbo (apie 1380–1445, 1582–96 pristatytas bokštas), neogotikinės evangelikų (1877) ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1903), neoromaninė Šv. Juozapo (1913).
Miesto sienų (1378–1400) fragmentai su gotikiniais Aukštaisiais vartais.
Senoji rotušė (1624, perstatyta 1770), vyskupo rūmai (1772, perstatyti 19 a. pradžioje), neorenesansinė naujoji rotušė (1915).
2271
Istorija
Dabartinio Olsztyno vietoje 1347 kryžiuočiai pradėjo statyti pilį (baigta 1397), 1348 paminėta greta jos esanti gyvenvietė. Miesto teisės nuo 1348 (vokiškai vadintas Allensteinu). 1414 sugriautas Jogailos.
Nuo 1440 priklausė Prūsijos sąjungai, po 1454–66 Trylikos metų karo atiteko Lenkijai. 15–16 a. plėtota amatai (garsėjo stiklo dirbiniais), prekyba (tarpininkavo Mazovijos ir Baltijos jūros uostų prekybos mainams), mokslas. Olsztynas buvo Varmijos vyskupijos valdų administracinis centras (1516–19 ir 1521–22 valdų administratoriumi buvo M. Kopernikas).
Nukentėjo per 17 a. vidurio–18 a. pradžios karus su Švedija, per 1710 marą daug miesto gyventojų išmirė. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo Olsztynas 1772 atiteko Prūsijos karalystei (priklausė Rytų Prūsijos provincijai), jo ekonominė reikšmė menko.
Nuo 1818 apskrities, nuo 1905 – apygardos centras. 1872 iki Olsztyno nutiesus geležinkelį miesto plėtra paspartėjo, pradėjo veikti medienos apdirbimo ir kitų įmonių. Po Tautų Sąjungos 1920 surengto plebiscito miestas liko Vokietijai.
Per II pasaulinį karą čia veikė 5 priverstinio darbo stovyklos. Karui baigiantis 1945 01 Olsztyną užėmė SSRS kariuomenė; sugriauta apie 40 % pastatų. Po karo 1945 perduotas Lenkijai. Miesto gyventojai vokiečiai buvo perkelti į Vokietiją.
1945–98 buvo Olsztyno, nuo 1999 – Varmijos Mozūrų vaivadijos centras. 1945–1975 ir nuo 1999 Olsztynas – apskrities centras.
2271
Allenstein; Alnaštynas