Om (Aum), Indijoje kilusių religijų švenčiausias sakralinis garsas. Om dar vadinamas omkara, pranava, akšara. Hinduizme laikomas pirmaprade ar šaknine mantra (mūla mantra), amžinybės ir visuotinumo garsiniu pavidalu, begarsio Absoliuto garsu, Vedų versme, Brahmanu ir jo galia. Šiuo skiemeniu, kurį sudaro 3 fonemos – a, u ir nosinė m, pradedama ir baigiama dauguma šventų ar apeiginių tekstų. Nuo 19 a. Om tapo hinduizmo simboliu. Užuominų apie Om rečitavimą yra Rigvedoje, jo ezoterinė teologija išplėtota Upanišadose (visa Mandūkjaupanišada skirta Om).
Om
Om skaidomas į 4 fonetinius matus (matras), kurie reprezentuoja 4 sąmonės būkles: a – būdravimą, u – sapnavimą, m – miegą be sapnų, anusvarą (pratisą nosinį pogarsį, kurį perteikia taškas virš m raidės) – transcendentinę tikrovę (turyją). Om t. p. simbolizuoja įvairias triadas: 3 Vedas, Brahmą, Višnų ir Šivą, praeitį, dabartį ir ateitį. Jogasūtroje Om tapatinamas su Yšvara, teigiama, kad jo recitavimas leidžia pasiekti samadhį (sąmonės ištirpimą meditacijos objekte). Budizme Om yra bydža mantra, vartojama daugumoje mantrų ir reprezentuojanti tuštumą (šūnjatą), t. p. Budos kūno, kalbos ir proto vienybę. Sikhizme Om simbolizuoja Dievą. Om užrašomas dažniausiai devanagari, bet priklausomai nuo rašto pavidalas įvairuoja.
171
-omkara; -pranava; -akšara