Omãno architektūrà
Tradicinė architektūra
Tradicinėje Omano architektūroje gausu persiškų ir indiškų elementų. Gyvenamieji būstai šalies įvairiuose regionuose nevienodi, naudota vietinės medžiagos, taikytasi prie gamtinių sąlygų. Buvo statomi dviejų aukštų ir aukštesni gyvenamieji namai, pirmas aukštas dažniausiai buvo akmenų mūro, viršutiniai – iš degtų ir nedegtų molio plytų, fasadai tinkuoti, kartais sienos dekoruotos geometriniais ornamentais. Pajūrio miestuose statyta dažniausiai kelių aukštų gyvenamieji namai su paviljonu ant stogo. Kaimuose plito stačiakampio arba apskritimo plano medinio karkaso būstai, apipinti žole, palmių lapais.
Iki 19 amžiaus
Bahlos fortas (prie Nazvos, 13–14 a.)
Omano dabartinėje teritorijoje architektūros ištakos siekia trečią tūkstantmetį prieš Kristų (Bato, al Chutmo ir al Aino gyvenvietės Ad Dhahirahos regione – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988). Statyti drėkinimo įrenginiai; žymiausia – Afladžo drėkinimo kanalų sistema ad Dachilijos, aš Šarkijos ir al Batinos regionuose (2500 pr. Kr.) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2006). Nuo 7 a. plintant islamui plito ir islamo architektūra, pastatyta sakralinių pastatų ansamblių: kupolinių mečečių su minaretais, medresių. Išliko apie 500 gynybinių įtvirtinimų (tvirtovių, fortų, gynybinių bokštų); vienas žymiausių – Bahlos fortas (prie Nazvos, 13–14 a., rekonstruotas 2004, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987). Nuo 16 a. architektūros raidai turėjo įtakos kolonistai portugalai (al Mirani ir al Džalali fortai Maskate, 16 amžius).
19 amžius–21 amžiaus pradžia
Sultono Kabuso ibn Saido Didžioji mečetė Maskate (2001)
Naujieji parlamento rūmai Maskate (2014, architektūrinė bendrovė Moller Architects, inžinierius Ammaras H. Mohamedas).
Išliko 19 a. statinių su medinėmis ornamentuotomis langinėmis, durimis, tarp jų – Bait Nadiro pirklio namas Maskate su aplink vidinį kiemą išdėstytais siaurais kambariais (rekonstruotas 1980). Vietinės architektūros stilius kito pamažu, iki 20 a. išliko tradicinė statyba.
20 a. 7–8 dešimtmetyje plėtojantis ūkiui, ekonomikai, plėtėsi miestai (Maskatas, Nazva, Dukmas, Salala ir kiti), pastatyta administracinių ir gyvenamųjų pastatų, kuriuose derinami tradicinės ir moderniosios architektūros elementai (al Alamo karališkieji rūmai, 1972), naujų daugiaaukščių statinių (Al Bustan rūmų viešbutis, 1985, abu Maskate). 8 dešimtmečio pabaigoje susidomėta praeities architektūra, buvo restauruojami ir konservuojami seni pastatai, tarp jų – islamo architektūros bruožų turintys fortai: Rostako (pradėtas apie 600, daug kartų perstatytas, rekonstruotas), al Hazmo (18 a., rekonstruotas 1996, abu al Batinos regione), Nazvos (apie 1650).
20 a. pabaigoje–21 a. pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų visuomeninių, administracinių (Naujieji parlamento rūmai Maskate, 2014, architektūrinė bendrovė Moller Architects, inžinierius Ammaras H. Mohamedas) pastatų, mečečių (Sultono Kabuso ibn Saido Didžioji mečetė Maskate, 2001; viena didžiausių pasaulyje).
Pasaulio paveldo vertybės
Bahlos fortas (nuo 1987), Bato, al Chutmo ir al Aino gyvenvietės Ad Dhahirahos regione (nuo 1988), Smilkalų žemė (nuo 2000), Afladžo drėkinimo kanalų sistema ad Dachilijos, aš Šarkijos ir al Batinos regionuose (nuo 2006), Kalhato istorinis miestas (nuo 2018).
2271
Omano kultūra