Omano konstitucinė santvarka
Omãno konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Omanas – absoliutinė monarchija. Valstybės, vyriausybės, šalies musulmonų religinis vadovas, ginkluotųjų pajėgų vadas – sultonas. Sosto įpėdinį po sultono mirties renka jo giminės (jei neišrenka per 3 dienas, paskiriamas mirusio sultono rekomenduotas įpėdinis).
Konstitucijos nėra, jos funkcijas atlieka 1996 sultono dekretu išleistas Pagrindinis įstatymas. Sultonas skiria Ministrų kabinetą – Divaną – ir jam vadovauja, pats užima gynybos, finansų ir užsienio reikalų ministrų, t. p. centrinio banko pirmininko postus, kitus svarbius postus užima jo giminės.
Sultono patariamoji institucija – Šuros taryba (Majlis al‑Shura; įkurta 1991, ją sudaro visuotiniais rinkimais 3 metams renkami ir sultono patvirtinami 82 nariai). 1997 įsteigtą konsultacinę Valstybės tarybą (Majlis al‑Dawla) sudaro sultono 4 metams paskirtas 41 narys. Visuotinė rinkimų teisė asmenims nuo 21 metų suteikta 2003, bet ja pasinaudoti dažniausiai gali tik apie 74 % šią teisę turinčių gyventojų.
Vietos valdžia
59 apskritims vadovauja gubernatoriai, pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai. Oficialios politinės partijos ir opoziciniai judėjimai uždrausti.
Teismų sistema
1984 sukurta teismų sistema grindžiama šariatu (islamo religine teise), veikia 5 magistratų teismai (pagrindinis – Maskate, kiti – didžiuosiuose miestuose), pirmosios instancijos baudžiamieji, civiliniai, komerciniai ir darbo teismai. Visi teismai pavaldūs Teisingumo ir Islamo reikalų ministerijoms. Teisėjus skiria sultonas, jis atlieka ir aukščiausiojo teisėjo pareigas.
1974 priimtas pirmasis Baudžiamasis kodeksas. Nepriklausoma Viešojo kaltintojo (prokuroro) tarnyba. Retai gyvenamose vietose galioja gentinė teisė.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – lapkričio 18 – sultono gimimo diena.
2271