Omãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Omanas − ekonomiškai stipri valstybė, čia išplėtota naftos ir dujų pramonė.
1964 atradus naftos telkinius šalies ekonominė padėtis pradėjo sparčiai gerėti. 1996−2000 prasidėjo valstybinių įmonių privatizacija, Omano ekonomika tapo atvira užsienio investuotojams. BVP dalis vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą) 1967−2007 išaugo nuo 350 iki 19 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
2007 BVP sudarė 40,06 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 60,89 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 12 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 19 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Užsienio skola 3,48 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2007).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Omano BVP sudarė 85,869 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 158,907 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 16 439 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 31 118 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
https://s.vle.lt/diagramos/273.html
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka − naftos ir gamtinių dujų gavyba (sukuria 48,5 % Omano BVP vertės; 2005). 2007 išžvalgyti naftos ištekliai sudarė 5,5 mlrd. barelių. Naftos daugiausia išgaunama Persijos įlankos naftingajame baseine; didžiausi yra Jibalio, Fahudo, Lekvairo, Muchaiznos telkiniai. 2006 išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai sudarė 795,2 mlrd. kubinių metrų. Daugiausia gamtinių dujų gaunama Omano šiaurinėje dalyje (Jibalio, Birbos telkiniai) ir Musandamo pusiasalio jūros šelfe (Buchos telkinys). Dar kasama auksas, sidabras (Sucharo ir Jankulio apylinkėse), vario, chromo (Sucharo apylinkėse), cinko, alavo (Dhofaro gubernijoje) rūdos, laužiamas marmuras (prie Ibri), iš jūros vandens gaunama druska. Yra akmens anglių (prie Suro), geležies, švino, mangano, nikelio, cinko rūdų, asbesto telkinių. 2005 pagaminta 12,65 mlrd. kWh elektros energijos. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės (67 % kūrenama gamtinėmis dujomis, 33 % − nafta). Omano svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai − 1 lentelėje. Naftos perdirbimo didžiausios įmonės yra Suchare, Mina al Fachlyje, gamtinių dujų skystinimo − Kalhate, vario ir chromo lydymo − Suchare, cemento gamybos − Maskate, Salaloje, Raisute, as Sibe. Yra vandens gėlinimo, maisto (daržovių apdirbimo, cukraus, aliejaus), chemijos (muilo) pramonės įmonių. Audimo, keramikos, aukso, sidabro dirbinių dailieji amatai. Omano pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė užima apie 5 % Omano teritorijos; drėkinama 720 km2 (2003). Žemės ūkio svarbiausi rajonai − al Batinos žemuma, al Chadžaro kalnų rytinių šlaitų terasos, oazės. Auginama kviečiai, sorgai, cukranendrės, datuliniai finikai, apelsininiai citrinmedžiai (daugiausia oazėse), bananai, mangai, daržovės, melionmedžiai, vilnamedžiai, vynmedžiai, tabakai. Omano augalininkystės produkcija − 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kupranugariai, asilai, avys, ožkos, naminiai paukščiai. Omano gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje. Pakrantėse žvejojama; 2004 sugauta 165 500 t žuvų.
žvejų kaimas netoli Maskato
3
4
5
Turizmas
2003 Omaną aplankė 630 000 užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 2004 sudarė 708 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Arabų Emyratų (13,9 % visų užsienio turistų), Indijos (13,1 %), Didžiosios Britanijos (9,6 %), Vokietijos (4,9 %). Labiausiai turistų lankoma Maskatas, Nazva (senovės miestas), pilys ir tvirtovės (Bahlos fortas − pasaulio paveldo vertybė, 1987), Omano įlankos ir Arabijos jūros paplūdimiai, dykumos, oazės.
Transportas
Automobilių kelių yra 40 116 km, iš jų 13 821 km su kieta danga (2004). Svarbiausi plentai: al Ainas (Jungtiniai Arabų Emyratai)−Nazva−Salalos, al Fudžaira (Jungtiniai Arabų Emyratai)−Maskatas. Maskato, Salali tarptautiniai oro uostai. 2005 buvo įregistruotas 31 jūrų laivas; prekybinio laivyno tonažas 18 700 bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai − Port Sultan Kabusas, Salala, Mina al Fachlis, Maskatas, Sucharas. Dujotiekių 4126 km, naftotiekių 3558 kilometrai (2007).
Bankai
2009 veikė Omano centrinis bankas (įkurtas 1974, veiklą pradėjo 1975, būstinė Maskate), 7 universalieji (didžiausi – Maskato ir Nacionalinis), 2 specializuotieji (Gyvenamųjų namų statybos ir Plėtros) šalies komerciniai bankai ir 10 užsienio bankų (po du – Didžiosios Britanijos, Indijos, Irano, po vieną – Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Libano, Pakistano) skyrių. Omano piniginis vienetas – Omano rialas, lygus 1000 baizų, įvestas 1973 vietoj vadinamojo Saidi rialo (1970 pakeitė Persijos įlankos rupiją). Maskate veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1988, veiklą pradėjo 1989).
Užsienio prekyba
Omano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2006 eksportuota prekių už 21,59 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 10,92 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (70,6 % Omano eksporto vertės, 2005), gamtinės dujos, gyvi gyvuliai, maisto produktai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2008 į Omaną eksportavo prekių už 76,2 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Omaną eksportavo prekių už 1,75 mln. eurų, importavo iš Omano prekių už 290,6 tūkst. eurų.
Omano BVP struktūra (2005)
2271
-Omano pramonė; -Omano žemės ūkis; -turizmas Omane; -Omano transportas; -Omano bankai; -Omano užsienio prekyba; -Omano ekonominiai ryšiai su Lietuva