òmbudsmenas (šved. ombudsman − įgaliotinis), pareigūnas, įgaliotas tirti biurokratizmu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų skundus, kontroliuoti jam priskirtos srities institucijų veiklą. Yra tarpininkas, padedantis derinti skirtingų pusių interesus ir sustiprinantis įstatymų laikymosi priežiūrą. Ombudsmeno veiklą apibrėžia šalies konstitucija arba pareigybę skiriantis juridinis asmuo, pvz., korporacija ar municipalitetas. Ombudsmenas dažniausiai – institucijos (pvz., parlamento) arba valstybės vadovo paskirtas, bet gali būti ir piliečių renkamas asmuo. Ombudsmenas yra savarankiškas, nepavaldus šį postą įsteigusiai institucijai, kišimasis į jo veiklą laikomas nusikaltimu. Plačiausiai žinomas parlamento skiriamas ombudsmenas. Jo jurisdikcija plati (gali tirti beveik visų vyriausybei pavaldžių institucijų veiklą visose srityse), bet daugumoje šalių jis nekontroliuoja pačios vyriausybės, užsienio šalyse veikiančių institucijų, policijos, municipalitetų, teismų veiklos. Kai kuriose šalyse tokių ombudsmenų yra keli, kiekvienas prižiūri tam tikrą jam patikėtą sritį (pvz., gynybos reikalus, teisėtvarką, žiniasklaidą, vaikų teises). Ombudsmeno sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, jis negali atšaukti pareigūnų priimtų sprendimų, bet gali siūlyti suinteresuotoms institucijoms ar teismui atleisti kaltuosius iš užimamų pareigų. Piliečių skundus tiriantis ombudsmenas dažnai būna ir juridinis patarėjas: padeda aiškiai suformuluoti skundo turinį, nurodo jį nagrinėti galinčias alternatyvias institucijas. Išnagrinėtų skundų pagrindu ombudsmenas formuluoja siūlymus, kaip koreguoti konkrečios institucijos (pvz., vyriausybės) veiksmus. Jo pastebėjimai dažnai būna kriterijus, padedantis tobulinti įstatymus.
Ombudsmenas atsirado 1809 Švedijoje. Vėliau jos pavyzdžiu – kitose Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje, kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose ir Kanados provincijose, daugelyje kitų kraštų. 1992 Maastrichto sutartimi buvo įsteigta ir Europos ombudsmeno pareigybė. Europos ombudsmenas tiria skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento) ir įstaigų (Europos vaistų agentūros, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo) administravimo. Nacionalinio ir žemesnio lygio institucijų veiklai prižiūrėti 1996 įsteigtas Europos ombudsmenų tinklas, kurį sudaro Europos Sąjungos valstybių narių, t. p. Norvegijos ir Islandijos nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai.
Lietuvoje ombudsmeno funkcijas vykdo Seimo kontrolieriai. Jų įgaliojimus apibrėžia Konstitucijos 73 straipsnis. Lietuvos pilietis, susidūręs su netinkamu Europos Sąjungos viešuoju administravimu (pvz., neatsakoma į paklausimus, delsiama sumokėti Europos Sąjungos projektų lėšas ar kita), turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeno biurą.
Užtikrinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo metu prisiimtus įpareigojimus 2000 įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija), kurioje ombudsmeno funkcijas atlieka vaiko teisių apsaugos kontrolierius.
2271