Omejãdai, arabų kalifų ir emyrų dinastija (lentelė), valdžiusi Omejadų, arba Damasko, kalifate (661–750), Kordobos emyrate (756–929) ir Kordobos kalifate (929–1031). Dinastijos pradininkas Muavija I. 661 jis iš Kufos perkėlė sostinę į Damaską. Omejadai vykdė pirmtakų pradėtus užkariavimus (arabų užkariavimai) – užėmė Šiaurės Afriką, didesniąją dalį Pirėnų pusiasalio, Vidurinę Aziją, kitas teritorijas; nuolat puldinėjo Bizantiją. Damasko Omejadų laikais vietoj graikų ir vietinių kalbų buvo įvesta valstybinė arabų kalba, pradėtos kaldinti arabų monetos (pakeitė Sasanidų ir Bizantijos monetas), klestėjo amatai ir prekyba. Omejadų diduomenės vaidai, pajungtų kraštų gyventojų sukilimai dinastiją nusilpnino. Per Abu Muslimo sukilimą Omejadus nuvertė ir valdžią užgrobė Abasidai. Vienas iš likusių Omejadų Abd ar Rachmanas I 756 Ispanijoje įkūrė Kordobos emyratą (nuo 929 Kordobos kalifatas).
1