Ömer Seyfettin (Emèras Seifetnas) 1884 02 28Gönen (Balıkesiro provincija) 1920 03 06Stambulas, turkų rašytojas. Mokėsi karo mokyklose. Iki 1910 dirbo karo tarnyboje. 1911 Salonikuose įsteigė literatūros draugiją Genç kalemler ir to paties pavadinimo žurnalą (ėjo 1910–12). Dalyvavo Balkanų karuose. Nuo 1914 dirbo literatūros mokytoju Stambule. Kritikavo osmanizmą (doktriną, kad visos Osmanų imperijos tautos, neatsižvelgiant į nacionalinius ir religinius skirtumus, turi susivienyti) ir aklą europietiško gyvenimo mėgdžiojimą. Sukūrė novelių (rinkiniai Aukšti kulniukai / Yüksek ökçeler, išleistas 1923, Pirmosios žilos sruogos / İlk düşen ak, Baltoji tulpė / Beyaz lâle, abu išleisti 1938, Efrūzas Bėjus / Efruz Bey, išleistas 1970). Ömero Seyfettino kūryboje reiškiama patriotinės, nacionalinės idėjos, būdinga istorijos motyvai, dinamiškas siužetas, satyra, groteskas, humoras, gausu dviprasmybių, politinės ir socialinės kritikos elementų, pašiepiama fanatizmas, kraštutinis konservatyvizmas, įvairūs prietarai, ryšku liaudies kūrybos įtaka, naudojama pasakos, legendos, anekdoto žanrų poetika. Studijoje Naujoji kalba (Yeni lisan 1911) Ömeras Seyfettinas gynė turkų kalbos grožį ir grynumą, teigė, kad posakių arabų ir persų kalbomis nevartojimas grožiniuose kūriniuose jų nenuskurdina.
Omer Seyfettin