Kòndratienė Ona 1931 09 25Juodausiai (Pabaisko vlsč.) 2020 09 15Vilnius, lietuvių geologė. Z. Zinkevičiaus sesuo. Habil. dr. (fiziniai m.; geol. ir miner. m. dr. 1960).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1955 baigė Vilniaus universitetą; profesoriaus J. Dalinkevičiaus paraginta susidomėjo sporų ir žiedadulkių tyrimo metodu ir jo taikymu stratigrafijoje. 1955–59 studijavo aspirantūroje Geologijos ir geografijos institute; 1960 apgynė daktaro disertaciją Lietuvos neopleistoceno stratigrafija ir paleogeografija remiantis palinologiniais duomenimis. 1959–2000 dirbo Geologijos instituto (iki 1963 Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas) Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriuje; 1959–64 jaunesnioji, 1964–98 – vyresnioji, nuo 1998 – vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 1990 Baltijos šalių stratigrafų asociacijos kvartero sekcijos pirmininkė. Lietuvos geologų sąjungos (1996), Lietuvos archeologijos draugijos (2009) garbės narė. Dalyvavo Atgimimo Sąjūdžio, vėliau Tėvynės sąjungos partijos, Carito, etnografinio ansamblio Apynys veikloje.
Ona Kondratienė
Mokslinė veikla
Svarbiausių tyrimų sritys: kvartero ir neogeno stratigrafija bei paleontologija. Sporų ir žiedadulkių analizės metodu tyrė tarpledynmečiu ir ledynmečiu ežeruose susidariusias nuosėdas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse (Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje); atkūrė šių nuosėdų susidarymo paleogeografines sąlygas. Nustatė kvartero ir neogeno tam tikrų laikotarpių augalijos raidos dėsningumus.
Pateikė kriterijus nuosėdų biostratigrafijai nustatyti, pjūviams koreliuoti, riboms tarp stratonų (stratigrafinių padalinių) nubrėžti. Detalizavo Lietuvos pleistoceno stratigrafinį suskirstymą, išskyrė kelis naujus regioninius stratonus. Pirmoji nustatė Holšteino (Butėnų tarpledynmečio) jūros nuosėdas Sembos pusiasalyje ir kitose Kaliningrado srities vietose. Patikslino Šventosios slėnio kvarcinio smėlio amžių Duoburėlio, Šiaušupio, Siesarties ir kitose atodangose. Baltijos pajūryje nustatė Snaigupėlės tarpledynmečiu egzistavusi didelį baseiną, kuris optimalaus klimato pradžioje regresavęs paliko nemažai nedidelių ežerėlių. Sudarė Baltijos regiono kvartero stratotipų katalogą (1992). Rengė Lietuvos stratigrafijos vadovą (2002, su kitais).
Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių.
Veikalai
Pietryčių Lietuvos kvartero nuogulų stratigrafija ir antropogeno paleogeografija (su kitais, 1965, rusų kalba), Pietryčių Lietuvos pleistoceno nuogulų suskirstymas pagal palinologinius duomenis (1968), Lietuvos apatinio pleistoceno nuogulų sandara, litologija ir stratigrafija (su kitais, 1971, rusų kalba), Rytų Europos Maskvos ledyno danga (su kitais, 1982, rusų kalba), Lietuvos geologija (su kitais, 1994, monografija), Lietuvos kvartero stratigrafija ir paleogeografija remiantis paleobotaninių tyrimų duomenimis (1996, rusų kalba, monografija), Snaigupėlės tarpledynmečio žiedadulkių biostratigrafija ir aplinkos raida, vėlyvasis vidurinis pleistocenas, Vakarų Lietuva (su Aldona Damušyte, 2009, anglų kalba).
Apdovanojimai
A. Giedraičio geologijos fondo garbės ženklas Auksinis geologo plaktukas (2020).
643
2271