Ona Mašiotienė

Ona Mašiotienė (iš knygos Lietuvos albumas, išleista 1921)

Mašiotenė Ona, Brazauskáitė 1883 01 22 (senuoju stiliumi – 1883 01 10)Šlavėnai (Anykščių vlsč.) 1949 12 29Kaunas, lietuvių visuomenės veikėja, pedagogė. Tėvų bajorų namuose kalbėta lenkiškai, bet tėvas, 1863–64 sukilimo dalyvis Gustavas Brazauskas, rėmė draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1900 baigusi Kauno mergaičių gimnaziją toliau mokėsi Aukštuosiuose moterų kursuose Maskvoje; 1907 baigė Fizikos‑matematikos fakulteto gamtos skyrių. Studijuodama įsitraukė į lietuvių studentų veiklą ir susidomėjo moterų judėjimu. Po studijų įsikūrusi Vilniuje mokytojavo Vilniaus gimnazijoje (1911–14), kartu su vyru inžinieriumi Jonu Mašiotu aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. 1905 buvo viena Lietuvių moterų susivienijimo įkūrimo iniciatorių, kaip jo atstovė 1905 10 dalyvavo Rusijos moterų lygiateisiškumo sąjungos antrajame suvažiavime Maskvoje. 1905 12 Didžiojo Vilniaus seimo atstovė. 1907 09 pirmojo Lietuvių moterų suvažiavimo Kaune viena rengėjų. 1908 Lietuvių moterų sąjungos (veikė iki 1915) viena įkūrėjų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Maskvą, ten įkūrė Lietuvos moterų laisvės sąjungą, buvo jos pirmininkė, kaip šios Sąjungos atstovė 1917 dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde. 1918 grįžusi į Vilnių vadovavo lietuvių mergaičių gimnazijai (1920 prijungta prie Ryto draugijos Vilniaus lietuvių gimnazijos; nuo 1921 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija), mokytojavo suaugusiųjų vakariniuose kursuose. Vykstant Nepriklausomybės karo mūšiams su lenkais įkūrė Moterų tarybą lietuvių armijai remti. Buvo Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto (įkurtas 1919) narė.

Kaunui tapus laikinąja sostine ir vyrą paskyrus valstybės kontrolieriaus pavaduotoju persikėlė į Kauną. Čia dėstė biologiją ir fiziką įvairiose mokyklose. 1929 įkūrė Lietuvos moterų tarybą, kuri tais pačiais metais prisijungė prie Tarptautinės moterų tarybos (angl. International Council of Women); jos pirmininkė iki 1934. O. Mašiotienės iniciatyva ir pastangomis Lietuvos moterų taryba sugebėjo suvienyti lietuvių moterų organizacijas ginti ištekėjusių moterų teisę dirbti. 1933 įkūrė klubą Moterų seklyčia, t. p. rengė Kauno radiofono laidą Namai ir moteris. Dalyvavo Pieno lašo draugijos veikloje. Per antrąjį Lietuvos moterų suvažiavimą (1937) skaitė pranešimą, pagal jį vėliau parengė studiją Moterų politinis ir valstybiniai tautiškas darbas 1907–1937 (išspausdinta 1938). Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai (1944) O. Mašiotienei, kaip ideologiškai nepatikimai, neleista dirbti mokytoja. Paskutinius gyvenimo metus nugyveno itin skurdžiai savo ūkyje Šlavėnuose.

O. Mašiotienė (sėdi ketvirta iš kairės) su kitais pirmojo moterų rašytojų vakaro dalyviais (1930 12 07, Kaunas, Maironio lietuvių literatūros muziejus)

Gedimino 3 laipsnio ordinas (1930).

3292