Šimáitė Ona 1894 01 06Akmenė 1970 01 17Cormeilles (prie Paryžiaus), bibliotekininkė, pedagogė, publicistė. Garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Pasaulio tautų teisuolė (1966).
Biografija
Ieškodami darbo O. Šimaitės tėvai apsigyveno Rygoje, ten ji baigė pradinę mokyklą, gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima evakavosi į Maskvą.
1922 O. Šimaitė grįžo į Lietuvą. Kaune kurį laiką dėstė žydų mokykloje, 1922–1937 (su pertraukomis) dirbo vertėja SSRS atstovybėje, nuo 1937 – bibliotekininke įvairiose bibliotekose (Abelio Balošerio, Lietuvos vaikų draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto). 1924 įstojo į Lietuvos universitetą (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) studijuoti humanitarinių mokslų.
1939 persikėlė į Vilnių. 1940–1944 dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Per nacių okupaciją, 1941 09 14 gavusi Žydų reikalų valdybos viršininko leidimą, pradėjo lankytis Vilniaus gete, lankymosi pretekstas buvo surinkti žydų, daugiausia studentų, iš bibliotekos paimtas knygas. O. Šimaitė tapo geto kalinių rėmėja, padėdavo gauti maisto, netikrų dokumentų (tam skyrė ir savo pajamų), į getą įnešdavo reikalingų daiktų, ginklų, išnešdavo laiškus, vertingas knygas, rankraščius (taip buvo išsaugoti A. Suckeverio eilėraščiai, Grigorijaus Šuro dienoraštis). Ieškojo būdų, kaip žmonės galėtų pabėgti iš geto slėptuvių, globėjų ir slėptuvių gelbėjamiems žydų vaikams, slėpė pabėgėlius. Korespondenciją ir dokumentus slėpdavo įvairiose vietose (viena buvo po Vilniaus universiteto bibliotekos laiptais). 1943 studentę žydaitę iš geto išgelbėjo išnešdama maiše arba išsivesdama pro geto vartus apsimetusi, kad eina su kolege, kurį laiką slėpė ją savo bute, vėliau Vilniaus universiteto bibliotekoje. Daug vaikų slapčia išvedė iš geto.
Ona Šimaitė
Tikslus O. Šimaitės išgelbėtų žydų skaičius nėra žinomas (1963 Argentinos lietuvių laikraštyje rašyta, kad apie 100). Už pagalbą žydams ne kartą buvo patekusi į gestapo akiratį, tris kartus buvo suimta, paleista padedant Vilniaus universiteto darbuotojams.
1944 04 28 suimta, kai vienam vaikui parūpino padirbtus dokumentus ir įtaisė jį į našlaičių namus. Tardyta, kankinta (buvo pakabinta žemyn galva, mušama, marinama badu, padai deginti įkaitinta geležimi) ir nuteista mirties bausme. Vilniaus universiteto rektoriaus M. Biržiškos iniciatyva universiteto darbuotojai surinko pakankamai pinigų ir papirko pareigūnus, mirties bausmė O. Šimaitei buvo pakeista įkalinimu Dachau koncentracijos stovykloje. Iš pradžių O. Šimaitė išvežta į Pravieniškes, paskui į Dachau, vėliau perkelta į Ludelange koncentracijos stovyklą (Elzasas-Lotaringija, Prancūzija). 1944 09 10 sunkiai serganti kartu su kitais kaliniais išvaduota Jungtinių Amerikos Valstijų kareivių, atsidūrė internuotųjų asmenų stovykloje La Courtine (dabartinis Naujosios Akvitanijos administracinis regionas).
Atgavusi laisvę apsigyveno Tulūzoje, dirbo įvairius darbus, vėliau bibliotekoje. 1953 pakviesta išgelbėtų žydų išvyko į Izraelį. 1956 grįžo į Prancūziją, apsigyveno Paryžiuje. Rašė laiškus Vilniaus gete mirusių asmenų artimiesiems ir draugams į Izraelį, Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Afrikos Respubliką. Domėjosi literatūros aktualijomis, palaikė ryšius su Lietuvos šviesuoliais, siuntė jiems SSRS draudžiamas knygas (dažnai pati jas perrašydavo ranka). Globojo I. Merą, populiarino jo knygas.
Nuo 1965 gyveno rusų senelių globos namuose Cormeilles (prie Paryžiaus).
Mokėjo latvių, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbas, šiek tiek hebrajų.
O. Šimaitės kapas nežinomas (ji savo kūną paaukojo medicinos studentams).
Literatūrinis palikimas
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusios parodos Mylinti Jus iš visos širdies Ona, skirtos Onos Šimaitės 130‑osioms gimimo metinėms, fragmentas (2024)
O. Šimaitė parašė atsiminimų apie S. Nėrį, K. Borutą, K. Jakubėną ir kitus rašytojus, rinko ir siuntė į Lietuvą medžiagą M. K. Čiurlionio bibliografijai. Išvertė kūrinių, parašė knygų recenzijų, straipsnių apie Vilniaus getą į Prancūzijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių spaudą. O. Šimaitės laiškai ir dienoraščiai (juose daug pasakojimų apie susitikimus 1953–1969 su išgelbėtais žydais) saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos literatūros ir meno archyve, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.
Apdovanojimai
Pasaulio tautų teisuolė (1966 03 15; viena pirmųjų Lietuvos piliečių, gavusi šį vardą).
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2006, po mirties).
Atminimo įamžinimas
Jeruzalėje Jad Vašem memorialo Teisuolių alėjoje auga O. Šimaitei skirtas medis.
O. Šimaitės vardu 2015 pavadinta viena Vilniaus gatvių (buvusi Kūdrų), 2019 – Akmenės miesto biblioteka.
2004 04 09 ant Vilniaus universiteto sienos (Simono Daukanto kiemelyje) atidengta memorialinė lenta O. Šimaitei. 2019 atidengta memorialinė lenta Vilniuje, ant Savičiaus gatvės namo nr. 13, kuriame gyveno O. Šimaitė.
memorialinė lenta O. Šimaitei ant Vilniaus universiteto sienos
memorialinė lenta O. Šimaitei Vilniuje, ant namo, kuriame ji gyveno, sienos Savičiaus gatvėje
Apie O. Šimaitę parašytos knygos: Rimanto Stankevičiaus Gyvenusi tautos himno dvasia (2004), Kazio Kęstučio Šimo Ona Šimaitė – Pasaulio tautų teisuolė (2006), Julijos Šukys Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas (Epistolophilia: Writing the Life of Ona Šimaitė, Kanadoje išleista 2012, lietuvių kalba išleista Lietuvoje 2016), Rimanto Stankevičiaus Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai (2021).
memorialinė lenta O. Šimaitei Vilniuje, ant namo, kuriame ji gyveno, sienos Savičiaus gatvėje