Ona Tijūnėlienė

Ona Tijūnėlienė

Tijūnėlenė Ona 1941 04 07Mineiškiemis (Saldutiškio valsčius), lietuvių edukologė. Habilituota daktarė (socialiniai mokslai, 2002).

Išsilavinimas ir darbinė veikla

1965 baigė Vilniaus pedagoginį institutą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1984–1987 studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje.

1966–1972 dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1972–1991 – Klaipėdos miesto Švietimo skyriuje.

1989–1991 dar dėstė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultete, 1991–2016 Klaipėdos universitete; profesorė (2002).

2004–2011 Baltijos šalių pedagogikos istorikų asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė.

Tęstinių leidinių Pedagogika (2004–2017) ir Mokytojų ugdymas (2004–2016) redakcinių kolegijų narė.

Mokslinė veikla

Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: mokslinių tyrimų metodologija, ugdymo filosofija, mokytojų ugdymas, Lietuvos katalikiškoji edukologija, pedagogikos teorija ir istorija.

Paskelbė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Stasys Šalkauskis apie ugdymo proceso humanizavimą ir demokratizavimą (1992), Mokytojų rengimas Respublikos pedagoginiame institute (Klaipėda: 1935–1939 m.), Pedagoginiai santykiai Lietuvoje (1900–1940) (abu 1996), Veikliai tarnavusi šviesos pasauliui: iš M. Pečkauskaitės pedagoginio palikimo (1998), Mokytojo autoriteto samprata Lietuvoje (1918–1940) (2000), Katalikiškoji Lietuvos edukologija: integralumo linkmė (1918–1940) (2003), Profesorius Albinas Liaugminas (su kitais, 2005), Dvasingumas žmogaus pasaulyje (su kitais, 2009 ²2011), Žmogaus pašaukimas – tapti žmogumi, Baltijos šalių švietimo ir pedagoginės minties istorija iki 1940 m. (History of Education and Pedagogical Thought in the Baltic Countries up to 1940, abu 2009).

Mokomosios knygos: Mokslinis tikrovės pažinimas. Apklausos metodas (2006), Švietimo filosofinės koncepcijos (su kitais), Socialiniai tyrimai švietime (su B. Bitinu ir Jolanta Kuznecoviene, abi 2008).