onichoforai

Peripatus genties onichoforas (aksominė kirmėlė)

onichofòrai (Onychophora), pirminiatrachjiniai, bestuburių gyvūnų tipas. 2 šeimos (Peripatidae ir Peripatopsidae), 47 gentys, apie 150 rūšių. Nedidelė sausumoje gyvenančių reliktinių gyvūnų grupė, sistematiškai artima daugiašerėms žieduotosioms kirmėlėms ir nariuotakojams. Geriausiai žinoma Peripatus gentis, kuriai priklausantys onichoforai vadinami aksominėmis kirmėlėmis. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose (Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibų salose, Vakarų ir Pietų Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje).

Kūnas 2–20 cm ilgio, kirmėliškas, išoriškai segmentuotas, raukšlėtas ir kauburiuotas, švelniai aksominis, padengtas plona chitinine kutikule (ji keičiasi). Augimą lydi nėrimaisi. Odos raumeninį maišą sudaro jungiamasis audinys, neruožuotieji ir įstrižai ruožuoti raumenys. Galva su dideliu viršrykliniu ganglijumi, turi dvi antenas (atlieka jutimo organų funkciją) ir akis su dideliu chitininiu lęšiuku antenų pamatuose. Burna negilioje įduboje; jos ertmėje yra pora chitininių žandų, šonuose – burnos speneliai su klijingą sekretą išskiriančiomis liaukomis. Šiuo klampiu skysčiu iki 30 cm atstumu onichoforai apipila smulkius nariuotakojus, kuriais minta, t. p. švirkščia jį gindamiesi nuo priešų. Onichoforų liemuo susideda iš 14–43 homonominių segmentų; kiekvienas segmentas turi porą trumpų nenariuotų vaikščiojamųjų galūnių, primenančių parapodijas, su nageliais galuose. Daugelio onichoforų rūšių galūnių apatinėje pusėje yra po 2 išverčiamus maišelius (sugeria drėgmę). Nervų sistema kopėtinė. Žarna tiesi, paprasto vamzdelio pavidalo; joje aplink maistą formuojasi peritrofinė membrana. Kvėpavimo sistemą sudaro netvarkingai išsidėstę kvėptukai (iki 75 viename segmente), kurie baigiasi trumpais trachėjų kuokštais. Kraujotakos sistema atvira, kūno ertmės nugarinėje dalyje yra vamzdiška širdis su porinėmis segmentinėmis ostijomis. Šalinimo organai – segmentinės nefridijos atsiveria prie kojų pamatų.

Skirtalyčiai, pasižymi lytiniu dimorfizmu; patelės dažniausiai ilgesnės, didesnės ir turi daugiau kojų negu patinai. Porinės gonados pailgos dorsalinės; patelės kiaušintakiai susijungia į neporinę gimdą; apvaisinimas spermatoforinis. Dauguma onichoforų nešioja kiaušinius lytiniuose organuose arba yra gyvavedžiai, kai kurie (pvz., Ooperipatus genties onichoforai) turi kiaušdėtę ir deda didelius, daug trynio turinčius kiaušinius su chitino lukštu.

Onichoforai – plėšrūs įvairiaspalviai gyvūnai. Minta vabzdžiais, vorais, skorpionais, moliuskais ir kitais bestuburiais. Dėl atvirų kvėptukų onichoforai neatsparūs džiūvimui, todėl jie randami drėgnose tamsiose vietose (lapų krūvose, sutręšusiuose rąstuose). Aktyvūs naktį.

Dėl labai lėtos evoliucijos šie gyvūnai mažai pakito ir yra įdomūs mokslinių tyrimų objektai. Paleozojuje onichoforai gyveno jūrų seklumose, daugybė rūšių išmirė. Seniausios onichoforams priskiriamos fosilijos Xenusion, rastos Vakarų Europos prekambro, Aysheaia – Šiaurės Amerikos vidurinio kambro uolienose.

2 naujos onichoforų rūšys – Tertiapatus dominicanus ir Succinipatopsis balticus buvo rastos Dominikos ir Baltijos gintare.

1883

-aksominės kirmėlės; -aksominė kirmėlė; -onichoforas; -kirmėlė