Ontãrijas (Ontario), provincija Kanados pietinėje dalyje, tarp Hudsono įlankos (šiaurėje) ir Didžiųjų ežerų (pietuose).

Thunder Bay vaizdas nuo McKay kalno

Plotas 1 076 400 km2. 15,11 mln. gyventojų (2022). Centras – Torontas (3,03 mln. gyventojų, 2022; aglomeracijoje 7,55 mln. gyventojų); didžiausias Kanados miestas. Provincijoje yra Kanados sostinė Otava (1,07 mln. gyventojų, 2022; aglomeracijoje su miestais Kvebeko provincijoje 1,49 mln. gyventojų). Kiti didesnieji Ontarijo miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Mississauga (771,9), Hamiltonas (597,0), Londonas (448,1).

Ontarijo šiaurinė ir vidurinė dalis retai apgyventa. Didesniąją Ontarijo dalį užima Laurentijos plokščiakalnis, susidaręs iš prekambro uolienų. Jo paviršius ledyninės kilmės, kalvotas, ežeringas; dažniausias aukštis 200–600 m. Šiaurėje yra Hudsono žemuma, pietryčiuose, prie Šventojo Lauryno upės – Laurentijos žemuma.

Klimatas didesniojoje Ontarijo dalyje – vidutinių platumų žemyninis, prie Hudsono įlankos – vidutinių platumų jūrinis, šiauriausiose Ontarijo vietose – subarktinis. Per metus iškrinta 600–900 mm kritulių. Šiaurinėje dalyje į Hudsono įlanką teka Severno, Winisko, Attawapiskato, Albany, Moose’o upės. Pietinėje dalyje daug trumpų upių, tekančių į Didžiuosius ežerus. Pietryčiuose Kvebeko provincijos pasieniu teka Otava (Šventojo Lauryno upės intakas).

Ontarijo pietinės dalies kraštovaizdis

Daug ledyninės kilmės ežerų; didesnieji – Nipigonas, Nipissingas, Abitibi, Simcoe. Ontarijo provincijai priklauso Didžiųjų ežerų – Aukštutinio, Hurono, Erie’o, Ontarijo – dalys. Jais ir Šventojo Lauryno upe eina Kanados–Jungtinių Amerikos Valstijų valstybinė siena. Dirvožemiai šiaurinėje dalyje daugiausia šlynžemiai, durpžemiai, pietinėje dalyje – jauražemiai, kalkžemiai. Šiaurėje – tundra, miškatundrė, einant į pietus – spygliuočių (eglių‑kėnių, eglių‑maumedžių), mišrieji (auga eglės, pušys, klevai, beržai) miškai. Ontarijo miškingumas apie 66 %. Veisiasi briedžiai ir kiti elniai, bebrai, lokiai, vilkai, gausu paukščių. Jurgio įlankos (Hurono ežeras), Bruce’o pusiasalio, Pukaskwos, Šventojo Lauryno upės salų (tarp Kingstono ir Brockville’io), Point Pelee nacionaliniai parkai, Ontarijo provincijos gamtos parkai.

Torontas

Otava

Ontarijas – pramoninė, ekonomiškai stipriausia Kanados provincija. Kasama nikelio rūda (Sudbury apylinkėse – Craigo, Fraserio, Lindsley, Lockerby telkiniai); Ontarijas daugiausia pasaulyje tiekia nikelio koncentrato. Kitos iškasenos – kobalto, vario, urano, cinko, geležies rūdos, auksas, sidabras, platina. Elektros energiją daugiausia gamina branduolinės elektrinės ir hidroelektrinės. Juodoji metalurgija (Hamiltone, Sault Sainte Marie), automobilių (Toronte, Oshawoje, Windsore, Oakville’yje), lėktuvų dalių (Oakville’yje), geležinkelio riedmenų (Kingstone, Londone) gamyba, laivų statyba (Collingwoode, prie Hurono ežero).

Chemijos (sieros rūgšties, mineralinių trąšų, gumos), elektrotechnikos, elektronikos, medienos apdirbimo, baldų, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Ontarijo pietinėje dalyje auginama kukurūzai, kiti javai, tabakai; pieninė galvijininkystė. Teritorijoje tarp Hurono ir Erie’o ežerų – sodininkystė, daržininkystė. Veisiami kailiniai žvėrys. Žvejyba. Medžioklė. Turizmas. Per Ontarijo teritoriją eina Transkanados automobilių magistralės ruožas, dvi transkontinentinės geležinkelio linijos, pietine dalimi – Šventojo Lauryno vandens kelias. Toronto, Otavos tarptautiniai oro uostai.

St. Marys; miestelis Ontarijo provincijos pietryčiuose

Istorija

17 a. pradžioje į dabartinę Ontarijo teritoriją, kurioje gyveno indėnai algonkinai ir irokėzai, atkeliavo prancūzų tyrinėtojas S. de Champlainas, vėliau – prancūzų jėzuitai misionieriai ir pirkliai. 17–18 a. dėl Didžiųjų ežerų pakrantės varžėsi Didžioji Britanija ir Prancūzija, į tarpusavio kovas įtraukdamos ir indėnus. 1763 dabartinis Ontarijas atiteko Didžiajai Britanijai, 1774 tapo Kvebeko kolonijos dalimi. Po Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo 1791 čia atsikėlus apie 10 000 lojalistų Kvebekas 1792 buvo padalytas į Aukštutinę Kanadą (dabar Ontarijas; turėjo britų savivaldą ir teisę) ir Žemutinę Kanadą (dabar Kvebekas). 1867 Aukštutinė Kanada (nuo 1842 Vakarų Kanada) buvo pavadinta Ontarijumi ir tapo Kanados dominijos provincija.

19–20 a. sparčiai plėtotas Ontarijo ūkis, daugėjo imigrantų – iš pradžių daugiausiai iš Didžiosios Britanijos (jau 19 a. viduryje kolonijoje ėmė vyrauti anglakalbiai), vėliau – iš kitų Vakarų ir Vidurio rytų Europos šalių. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio Ontarijo ekonominė plėtra buvo itin sparti.

Lietuviai

Pirmieji lietuviai Ontarijo provincijoje kūrėsi jau 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Daugiau jų atvyko po II pasaulinio karo. Daugiausia gyvena Ontarijo miestuose Delhi, Hamiltone, Londone, Niagara Fallse, Oakville’yje, Otavoje, Sault Sainte Marie, Sudbury, Thunder Bay, Wellande (žr. poskyrius LIETUVIAI).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką