oogenèzė (gr. ōon – kiaušinis + genesis – kilmė, atsiradimas), ovogenèzė, žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinio (oocito) – raida. Vyksta lytinėse liaukose – kiaušidėse (lokalizuota oogenezė), kai kurių bestuburių gali vykti bet kurioje kūno vietoje (difuzinė oogenezė). Moters oogenezė prasideda prieš gimimą. Lytinių ląstelių pirmtakai kiaušidėse virsta oogonijomis, kurios dalijasi mitoziškai (oogenezės dauginimosi periodas). Oogonijų susidaro apie 7 mln., jas apsupa folikulinės ląstelės, formuojančios kiaušidės folikulus. Iki mergaitės gimimo didžioji dalis oogonijų sunyksta, likusios virsta pirminiais oocitais, kurie pradeda mejozę (oogenezės brendimo periodas). Pirmasis mejozės dalijimasis yra sustabdomas ir užbaigiamas tik po keliolikos ar keliasdešimties metų. Naujagimės kiaušidėse būna apie 1 mln. pirminių oocitų. Po gimimo jie toliau nyksta (paauglės kiaušidėse jų lieka apie 400 000), išlikusieji būna ramybės būsenos iki lytinės brandos. Tuomet kiekvieną mėnesį keliolika kiaušidės folikulų pradeda bręsti, juose esantys pirminiai oocitai didėja, kaupia specialias organeles, apsigaubia dangalais. Kiekvieno menstruacinio ciklo viduryje dažniausiai tik vienas dominuojantis folikulas subręsta ir plyšta (ovuliacija), pašalindamas oocitą iš kiaušidės. Pradėję bręsti, tačiau neplyšę folikulai kartu su oocitais sunyksta. Prieš pat ovuliaciją užbaigiamas pirminio oocito pirmasis mejozės pasidalijimas – susidaro didelis antrinis oocitas ir mažas pirmasis polocitas (redukcinis, arba poliarinis, kūnelis). Antrinis oocitas tuoj pat pradeda antrąjį mejozės pasidalijimą, kuris t. p. sustabdomas ir užbaigiamas tik apvaisinimo metu. Tuomet atsiskiria mažas antrasis polocitas ir antrinis oocitas tampa haploidine (su viengubu chromosomų rinkiniu) lytine ląstele. Polocitai toliau nesirutulioja. Reprodukciniu moters gyvenimo laikotarpiu iš viso apie 400–500 oocitų išmetami iš kiaušidės ir gali būti apvaisinti.
2064