oolitai

ooltai (oo… + gr. lithos − akmuo), pizoltai (gr. pisos – žirnis + lithos – akmuo), maži apvalūs arba ovalūs grūdeliai, susidarę iš karbonatų (kalcito, aragonito, dolomito), geležies ir mangano oksidų bei silikatų, fosfatų, lepidochloritų. Skersmuo nuo 0,25−2 iki 15−25 milimetrų. Daugiau kaip 2 mm skersmens oolitai vadinami pizolitais. Sandara koncentriškai sluoksniuota, spindulinė. Grūdelio viduje, kaip branduolys, gali būti kriauklelės nuotrupa arba smiltelė. Apie tokį branduolį, pakibusį skystoje terpėje (jūroje ar šiltose versmėse), koncentriškai kaupiasi cheminės nuosėdos (oolitą sudarantis mineralas). Cirkuliuojant tirpalams per neužakusias poras vyksta diagenezė. Oolitai būna susicementavę ir nesusicementavę. Iš oolitų dažniausiai susidaro nuosėdinės uolienos − oolitinės klintys, oolitiniai dolomitai, oolitinė geležies rūda.

oolitai

skirtingo skersmens oolitai