opártas (angl. Op(tical) Art), opdail, òptinis mẽnas, òptinė dail, 20 a. abstrakčiosios dailės kryptis, susiklosčiusi 6 dešimtmetyje. Reiškėsi 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, ryškiausiai – tapyboje ir grafikoje, mažiau – trimačiuose objektuose. Plėtojosi lygiagrečiai su kinetiniu menu, jam artimas. Pradininkai – V. Vasarely ir J. Albersas, kurie oparto principus taikė nuo 6 dešimtmečio pradžios. Oparto ištakos – neoimpresionizmo, futurizmo, dada, Bauhauso mokyklos dailininkų kūryboje, daugiausia įtakos turėjo konstruktyvizmo dailė. Oparto kūrėjai perėmė konstruktyvizmui būdingus geometrinius raštus, serijines struktūras, kai kurias utopines socialines idėjas (meno, pagrįsto bendrais percepcijos dėsniais ir todėl universaliai suvokiamo, idėja). Taikytos geštaltpsichologijos bei psichofiziologijos įžvalgos.
B. Riley. Katarakta 3 (emulsija, 1967, Britų Tarybos Londone kolekcija)
Opartas pagrįstas regėjimo fiziologija ir vizualiniu suvokimu. Dailininkai siekė sukurti gilumos, apimties, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo optines iliuzijas, naudojo ritmiškai pasikartojančių, linijinį, erdvinį ar spalvinį tarpusavio santykį keičiančių nesudėtingų geometrinių figūrų kompozicijas, juodos, baltos ir kitų spalvų kontrastus, pirmojo ir antrojo plano priešpriešinimą. Kompozicijos tiksliai apskaičiuotos, preciziškai atliktos. Plito ir taikomojoje grafikoje, reklamoje, interjero ir drabužių dizaine. Terminas 1964 pirmąkart pavartotas žurnale The Times, išpopuliarėjo po Moderniojo meno muziejuje Niujorke 1965 surengtos parodos Jautrioji akis (Responsive Eye). Žymesni oparto dailininkai: J. Agamas, R. Anuszkiewiczius, C. Cruzas‑Diezas, B. L. Riley, J. R. Soto. 9 dešimtmetyje oparto principus taikė Jungtinių Amerikos Valstijų dailininkas Ph. Taaffe’as (g. 1955) ir olandas P. Schuyffas (g. 1958). Oparto kūrinių sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių dailininkai K. Varnelis, K. Žoromskis.
2271