òpera balètas (pranc. opéra-ballet), muzikos sceninis žanras, grindžiamas vokalinėmis ir choreografinėmis priemonėmis.
Šokiai ir dainavimas operoje balete lygiaverčiai. Veikalą sudaro prologas ir 3 ar 4 tik bendros idėjos siejami savarankiškų siužetų veiksmai (entrées). Atsirado kaip prancūzų operos atmaina (vienas prancūzų operos šaltinių buvo rūmų baletas ballet de cour; šokiui čia skirta itin daug vietos).
Žanro pradmenys susidarė karaliaus Liudviko XIV rūmų muzikų É. C. Jacquet de La Guerre’o, J.-B. Lully mokinio P. Collasse’o baletuose. Operų baletų sukūrė A. Campra (Galantiškoji Europa 1697), vėliau A. C. Destouches’as, J.-J. Mouret, M. P. de Montéclairas. 18 a. 3 dešimtmetyje atsirado operos baleto atmaina – herojinis baletas (ballet-héroïque; C. de Blamont’o Graikų ir romėnų šventės 1723, J.‑J. Mouret Dievų aistros 1727). Vertingiausi šios operos baleto atmainos pavyzdžiai – J.-Ph. Rameau Galantiškosios Indijos (1735), Polihimnijos šventės (1753), vientiso siužeto Zaisas (1848). Vėliau operų baletų sukūrė A. Dargomyžskis (Bakcho šventė 1848), N. Rimskis-Korsakovas (Mlada 1890), A. Rousselis (Padmâvati 1914-18, Lyros gimimas 1925), B. Blacheris (Prūsiškoji pasaka 1951), M. Rauchvergeris (opera baletas vaikams Sniego karalienė 1969). Operą baletą Ignis et fides (Ugnis ir tikėjimas 2003) pagal savo ir G. Beresnevičiaus libretą sukūrė B. V. Kutavičius.
1552