operãcijų tyrmas, mokslinių metodų taikymas kariniams, valstybiniams, komerciniams ir gamybiniams procesams valdyti ir administruoti. Οperacijų tyrimui būdingas sisteminis orientavimas (kartu nagrinėjami visi pagrindiniai aspektai). Projektus kartu rengia skirtingų mokslo šakų specialistai, pvz., matematikai, inžinieriai, ekonomistai, psichologai, taikydami savitą metodologiją, naudodami matematinius, statistinius ir imitacinius modelius, atitinkamą programinę įrangą. Operacijų tyrimo etapai: problemos formulavimas (pagrindinis etapas); modelio kūrimas bendraujant įvairių mokslo šakų specialistams; modeliavimo rezultatų analizavimas ir sprendinių priėmimas; modelių ir jais grindžiamų sprendinių praktinis patikrinimas; gautų rezultatų įgyvendinimas tiesiogiai dalyvaujant mokslininkams. Pagrindinis operacijų tyrimo įrankis – kompiuteriai. Jie naudojami modeliavimui, sprendinių analizavimui ir palaikymui, naujų sprendinių priėmimo priėminių kūrimui. Operacijų tyrimo modelių pavyzdžiai: išteklių paskirstymas, tiesinis programavimas, atsargų valdymas, patikimumo ir kokybės valdymas, tinkliniai statybos, remonto ir atstatymo modeliai, eilių teorija, tvarkaraščių modeliai, gamybos procesų valdymas, ryšio tinklų valdymas, konkurencinių situacijų sprendimas, paieškos teorija ir kita. Pirmaeiliai operacijų tyrimo uždaviniai: strateginių problemų sprendimas, sudėtingų sistemų projektavimas, perspektyvinis planavimas. Operacijų tyrimų pradžia siejama su II pasauliniu karu, kai imta moksliškai tirti ir valdyti karines operacijas (tai paaiškina termino operacijų tyrimas kilmę). Lietuvoje atskiri operacijų tyrimo klausimai nagrinėjami Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete bei Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos, Lietuvos energetikos, Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos mokslo institutuose.
3036