oponentas

oponeñtas (lot. opponens, kilm. opponentis – prieštaraujantis), asmuo, viešai analizuojantis, kritiškai vertinantis mokslinį pranešimą arba disertaciją. Lietuvoje oponentas turi pateikti rašytinį sutikimą oponuoti disertaciją ir svarbiausių mokslinių publikacijų per pastaruosius penkerius metus sąrašą, įrodantį jo kompetenciją ginamos disertacijos kryptyje (šakoje). Privalo išnagrinėti pateiktą jam medžiagą ir nurodyti, kas teigiama ir kas – neigiama, įvertinti darbo mokslinį naujumą, aktualumą ir originalumą, pareikšti nuomonę apie ginamo darbo atitikimą daktaro disertacijos reikalavimams. Oponentai (ne mažiau kaip du) turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, bent vienas – ginamos disertacijos mokslo krypties (šakos) ir bent vienas iš kitos institucijos. Ginant disertaciją turi dalyvauti bent vienas oponentas (nedalyvaujančio oponento atsiliepimai disertacijos gynimo posėdyje viešai perskaitomi).