opozcija (lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša), vienodomis sąlygomis vartojamų skirtingų kalbos elementų priešprieša funkcijos ar reikšmės pagrindu. Opozicija būna fonologinė, morfologinė ir kitokia. Fonologinė – kai fonemų arba priegaidžių opozicijos savarankiškai atlieka distinktyvinę funkciją. Pvz., fonemų /l/ ir /l′/ opozicija prieš užpakalinės eilės balsius (žalù : žaliù), fonemų /i/ ir /i./, /t/ ir /d/ opozicija (trs : trỹs, bãtas : bãdas), tvirtapradės ir tvirtagalės priegaidės opozicija (šáuk : šaũk). Fonologinių opozicijų teorija labiausiai išplėtota Prahos lingvistų būrelio fonologų veikaluose.
A. Girdenis Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai Vilnius 2003.
905