oprčnina (sen. rus. opričnyj – atskiras), 1565–84 Maskvos valstybės speciali administravimo ir žemės valdymo sistema. Įvesta Ivano IV Rūsčiojo Livonijos karo (1558–83) sąlygomis. Tikslas – sunaikinti kunigaikščių ir aukštųjų bojarinų ekonominę galią ir politinę opoziciją, sustiprinti caro valdžią, centralizuoti valstybės valdymą.
1565 pradžioje valstybė buvo padalyta į išskirtines caro žemes, vadinamas opričnina ir valdomas caro patikėtinių, ir į paprastas žemes, vadinamas zemščina; jas ir toliau valdė Bojarinų dūma. 1576 opričnina apėmė apie 1/2 valstybės teritorijos. Prie opričninos buvo priskirtos ekonominiu ir strateginiu požiūriu svarbios žemės apie Maskvą ir valstybės centre – Možaisko, Viazmos, Rostovo ir kitos sritys, kai kurios žemės į pietus ir šiaurę nuo Maskvos, t. p. pirklių gyvenamos Maskvos, Didžiojo Naugardo ir kitų miestų dalys. Prie zemščinos priskirtos daugiausia tolimesnės ir ne tokios svarbios valstybės pakraščių žemės. Opričninos žemių daugėjo, nes caras, naikindamas senąsias didikų šeimas, už įvairius tariamus nusikaltimus baudė mirtimi jų narius (nužudyti net metropolitas Filipas, Didžiojo Naugardo arkivyskupas Pimenas) ir atiminėjo tėvonijas.
Opričninai valdyti ir didikų pasipriešinimui užgniaužti buvo sudaryta tam tikra opričnikų – tarnybinių bajorų, gavusių opričninoje žemių, kariuomenė (5–6 tūkst. žm.). Ji vykdė tik paties caro įsakymus, nepaisė įstatymų ir pasižymėjo žiaurumu. Žmonėms įbauginti opričnikai paprastai būdavo juodai apsirengę, raiti ant juodų žirgų, prie balno prisirišę šuns galvą ir šluotą.
Nuo 1572 opričninos sistema buvo diegiama visoje valstybėje, o opričninos vardas keičiamas dvaro (rusų k. dvor) vardu. Opričnina išliko iki Ivano IV Rūsčiojo mirties. Jos padariniai: pakirsta aristokratijos ekonominė ir politinė galia, įsitvirtino autokratinė caro valdžia, Maskva tapo centralizuota valstybe; ėmė formuotis tarnybinių bajorų luomas ir nauja žemėvaldos forma (vadinamosios pomestijos – dvarai).