optikatoriaus veikimo schema: 1 – šviesos šaltinis, 2 – skalė, 3 – veidrodėlis, 4 – spyruoklinis pavaros mechanizmas, 5 – matuojama detalė, 6 – objektyvas, 7 – atskaitos žymės plokštelė, 8 – kondensorius
optikãtorius (gr. optikē – mokslas apie regėjimą), mechaninis optinis matuoklis linijiniams matmenims, poslinkiams matuoti. Matuojama lyginant su galiniais ilgio matais arba etaloninėmis detalėmis. Sudarytas iš šviesos šaltinio, kondensoriaus (surenka šviesos spindulius ir nukreipia į matuojamą detalę), objektyvo (sudaro detalės atvaizdą) ir mikrokatoriaus (svirtinis spyruoklinis linijinių matmenų ar poslinkių matuoklis) pavaros mechanizmo, prie kurio juostinės spyruoklės vietoj rodyklės įtaisytas veidrodėlis (kintant matmenims proporcingai kraipomas). Šviesos spindulių pluoštas atsispindi nuo veidrodėlio ir perėjęs per objektyvą skalėje parodo matmens ar poslinkio atskaitos žymę. Kartais optikatorius, sujungtas su fotoelektriniu keitikliu, naudojamas automatinės kontrolės prietaisuose. Pirmieji optikatoriai pradėti naudoti 20 a. 5 dešimtmetyje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Suhlyje).