optimãtai (lot. optimates < optimus – geriausias), Romos respublikos politinė grupuotė (2 a. pabaiga–1 a. pr. Kr.). Atstovavo privilegijuotai, uždarai socialinei grupei – nobilitetui (ją sudarė patricijų ir žymių plebėjų šeimos) ir buvo priešiška kitai politinei grupei – populiarams, ginantiems plebėjų, pirmiausia kaimo, interesus.
Optimatai rėmėsi Senatu; dauguma senatorių buvo optimatai. Siekė apriboti tribūnų įtaką ir juridinę galią, didinti Senato valdžią. Buvo priešiški karvedžiams, kurie savo įtaką stiprino remdamiesi kariuomene (pvz., Marijus, Cezaris), nepritarė Romos piliečių teisių dalijimui provincijų miestų gyventojams.
Optimatų grupuotės nariais tapdavo tik kilmingieji. Viena žymiausių išimčių – Ciceronas. Ypač didelę įtaką optimatai turėjo valdant diktatoriui Sulai (81–79 pr. Kr.), kuris įvykdė optimatams naudingų reformų. Kiti žymūs optimatai: Katonas Jaunesnysis, Markas Junijus Brutas, Milonas.