optinė anizotropija
dvejopas spindulių lūžis kalio dihidrofosfato kristale
optinė anizotropija
òptinė anizotròpija, medžiagos optinių savybių (optinio aktyvumo, šviesos sklidimo greičio, sugerties ir kitų) nevienodumas įvairiomis šviesos sklidimo kryptimis. Skiriama natūralioji ir dirbtinė optinė anizotropija. Natūralioji optinė anizotropija būdinga tik kristalams, kurių gardelė neturi simetrijos centro (skirstomi į vienašius ir dviašius kristalus). Vienašiame kristale egzistuoja viena kryptis (optinė ašis), kuria sklisdamos šviesos bangos nepatiria dvejopo lūžio, dviašiame – dvi. Nevienoda skirtingos poliarizacijos šviesos bangų sugertis medžiagoje yra dichroizmas. Dvejopas spindulių lūžis – šviesos spindulių dvejinimasis jiems sklindant medžiagoje – vyksta ne tik natūralios optinės anizotropijos terpėse, bet ir terpėse su dirbtine anizotropija. Dirbtinė optinė anizotropija pasireiškia išorinei jėgai veikiant anizotropinę terpę: mechaninė deformacija sukelia fototamprumą, vienalytis elektrinis laukas – Kerro reiškinį, magnetinis laukas – Cottono ir Moutono reiškinį.