optinė sistema

òptinė sistemà, optinių elementų visuma, keičianti šviesos lauko erdvinį ir laikinį pasiskirstymą ar sudaranti objektų atvaizdus. Tai pagrindinė optinių (mikroskopo, teleskopo, projektoriaus) ir optoelektroninių prietaisų dalis. Optinę sistemą sudaro optiniai lęšiai, veidrodžiai, prizmės, kiti dispersijos įtaisai, detektoriai, filtrai, šviesos šaltiniai, šviesolaidžiai. Dauguma optinių sistemų simetrinės, turi bendrą normalę – optinę ašį. Optinė sistema apibūdinama židinio nuotoliu, pagrindiniais taškais ir plokštumomis, tiesiniu ir kampiniu didinimu, detektorių jautriu, vaizdo kokybe, šviesos bangų spektriniu pralaidumu. Į optinę sistemą įeinančią ir išeinančią šviesą labiausiai ribojančios apertūros vadinamos įėjimo ir išėjimo diafragmomis. Optine sistema atvaizduojamos erdvės dalis yra optinės sistemos regos laukas. Šį lauką labiausiai ribojanti anga vadinama regos lauko diafragma. Kampas, kuriuo iš įėjimo vyzdžio matoma įėjimo diafragma, vadinamas regos lauko kampu daikto erdvėje, kampas, kuriuo iš išėjimo vyzdžio matoma išėjimo diafragma, regos lauko kampu atvaizdo erdvėje. Pagal poveikį šviesai skirstomos į atvaizdavimo, vėlinimo, optinio stiprinimo, optinių bangolaidžių, skaidulines, hologramų optines sistemas.