optinio ryšio sistema

òptinio rỹšio sistemà, kalbos, duomenų, vaizdo ir kitos informacijos perdavimo sistema, naudojanti artimosios infraraudonosios ir regimosios srities šviesą. Skirstomos į šviesolaidines ir laisvosios erdvės (Žemės atmosferos, kosmines). optinio ryšio sistemą sudaro informacijos šaltinis, šviesos šaltinis (diodinis lazeris), moduliatorius, koduojantis pradinę informaciją šviesos signaluose, sklidimo terpė (laisvoji erdvė, šviesolaidis) ir fotodiodiniai jutikliai. Šviesolaidinėse optinio ryšio sistemose informacijai perduoti naudojami šviesolaidžiai, lazerio impulsų bangos ilgiai 1310 nm, 1550 nm. Skiriamos keturios šviesolaidinio ryšio kartos: 850 nm šviesos signalų perdavimas daugiamodžiais šviesolaidžiais (pralaidumas 140 Mb/s, perdavimo atstumas 10 km); 1310 nm šviesos signalų perdavimas vienmodžiais šviesolaidžiais (pralaidumas 1,7 Gb/s, perdavimo atstumas iki 50 km); 1550 nm šviesos impulsų perdavimas vienmodžiais lazeriais (pralaidumas 10 Gb/s); optinio ryšio sistemos, kuriose naudojami optiniai stiprintuvai ir dažninio tankinimo įtaisai (pralaidumas 10 Tb/s). Laisvosios erdvės optinio ryšio sistemos naudojamos ryšiui, pvz., miestuose tarp aukštų pastatų (iki kelių kilometrų atstumu), t. p. kosmose tarp dirbtinių Žemės palydovų, palaikyti, mokslo tikslams, šviesolaidinės optinio ryšio sistemos – kompiuterių tinkluose. Nuo senovės laužo liepsna arba dūmais buvo perduodami pavojaus signalai, 18 a. sukurtas optinis telegrafas, kurį vėliau pakeitė telegrafo, telefono ir radijo ryšys. Susidomėjimas optinio ryšio sistemomis atgijo 20 a. antroje pusėje sukūrus lazerį.