lazerio optinio rezonatoriaus pagrindiniai elementai: 1 – visiškai atspindintis veidrodis, 2 – optinio rezonatoriaus ertmė, 3 – pusskaidris veidrodis, 4 – aktyvioji terpė, 5 – lazerio spinduliuotė
òptinis rezonãtorius, įtaisas, kuriame sužadinami ir palaikomi tam tikros konfigūracijos elektromagnetiniai virpesiai – modos. Sudarytas iš atspindinčių plokštumų (veidrodžių). Tai gali būti stiklo plokštelės, dielektriku ar metalu padengtos prizmės. Skirstomi pagal sužadintų virpesių stabilumą (pastovieji ir nepastovieji), pagal panaudotus veidrodžius (plokštieji, bendracentriai, bendrojo židinio, plokščiai įgaubti, įgaubtai išgaubti, didelio spindulio). Būna atvirieji (riboja tik du veidrodžiai, iš kitų pusių sienelių nėra), žiediniai (sudaryti iš daugiau kaip 2 veidrodžių), atrankieji (reikalingos lazerio spinduliuotės modos atrenkamos difrakciniais elementais).
Daugybę kartų atsispindėdama tarp veidrodžių šviesa interferuoja ir optinis rezonatorius pagal aktyviosios terpės leidžiamąją spinduliuotės dažnių juostą suformuoja tam tikrų erdvinių ir spektrinių charakteristikų šviesos bangas, vadinamas optinio rezonatoriaus modomis. Pagal pasiskirstymą optiniai rezonatoriai erdvėje būna skirtingo dažnio išilginės ir skirtingo intensyvumo skersinės modos. Optinis rezonatorius naudojamas lazeriuose, stovinčiosios bangos parametriniuose šviesos generatoriuose, kai kuriuose interferometruose, dažnių ir intensyvumo pasiskirstymo filtravimo, nuotolių tiksliojo matavimo įrenginiuose, nepastovieji optiniai rezonatoriai – didelės galios lazeriuose.