Orange (Oránžas), miestas Prancūzijos pietryčiuose, Provanso‑Alpių‑Žydrojo Kranto administraciniame regione, Ronos žemupio kairiojo kranto slėnyje, apie 21 km į šiaurę nuo Avinjono.
28 800 gyventojų (2019). Pro Orangeʼą eina Paryžiaus–Liono–Marselio greitaeigė geležinkelio linija ir automobilių magistralė. Vynininkystė, vyno prekyba, vaisių ir daržovių konservų gamyba, avalynės, tekstilės, stiklo pramonė. Turizmas. Miesto muziejus. Tarptautinis operų festivalis Chorégies d’Orange (vyksta liepą–rugpjūtį romėnų teatre; nuo 1971 kasmetinis).
Architektūra
Išliko senovės Romos laikotarpio miesto sienų fragmentų, teatras (restauruotas 1824, architektas A. Caristie, stogas, 2005), triumfo arka (restauruota 2010, abu 1 a., abu pasaulio paveldo vertybė, nuo 1981). Oranės kunigaikščių pilies griuvėsiai (13–17 a.), Dievo Motinos katedra (1208, restauruota 2008), Šv. Florano bažnyčia (14 a.), rotušė (17–19 a.), teatro rūmai (1885, architektas A. Boudoy).
Istorija
Senovėje dabartinio Orangeʼo vietoje buvo galų gyvenvietė, pavadinta keltų vandens dievo Arauziono vardu. Prie jos 105 pr. Kr. vykusiame Arauziono mūšyje germanai sumušė dvi Romos kariuomenes. Nuo 36 pr. Kr. Romos karo veteranų kolonija. Išaugo į miestą, suklestėjo valdant imperatoriui Augustui (63 pr. Kr.–14 po Kristaus). 3–18 a. vyskupijos centras. 411 nusiaubtas vestgotų. 6 a. įėjo į Frankų valstybę, jai yrant atiteko Arelato, arba Burgundijos, karalystei. Viduriniais amžiais pavadintas dabartiniu vardu. Nuo 11 a. nepriklausomos Oranės grafystės, nuo 12 a. – kunigaikštystės sostinė, 1544 paveldėtas Nassau grafo Vilhelmo I Tyliojo (jis pradėjo Oraniečių-Nassau dinastiją). 1365–18 a. pradžioje mieste veikė universitetas. 1672 užimtas Prancūzijos kariuomenės, pagal Utrechto taiką (1713) su visa Oranės kunigaikštyste prijungtas prie Prancūzijos.
2271