óras, gamtinis dujų mišinys, sudarantis Žemės atmosferą. Oro t. p. yra ir litosferoje, daugiausia dirvožemyje. Bespalvės, bekvapės, beskonės dujos. Susideda (tūrio %) iš azoto 78,09, deguonies 20,95, inertinių dujų 0,94, anglies dioksido 0,03, vandens garų (oro drėgnis), įvairių priemaišų. Didelis vienalytis troposferos (iki 10 km nuo žemės paviršiaus) oro tūris vadinamas oro mase; jos savybės horizontalia kryptimi mažai kinta. Oras yra geras elektros ir šilumos izoliatorius. Tirpsta vandenyje (23 mg oro 1 kg H2O esant 25 °C temperatūrai ir normaliam slėgiui). Naudojamas kaip pneumatinių įrenginių, purškimo, čiurkšlinių ir kitų aparatų darbinė medžiaga. Iš suskystinto oro išskiriami cheminiai elementai deguonis, azotas, helis, neonas, argonas. Daugeliui technologinių procesų, pvz., kurui deginti, metalams lydyti, jiems išskirti iš rūdų, kaip oksidatorius naudojamas oro deguonis. Chemijos pramonėje jis naudojamas sieros ir azoto rūgštims, daugeliui organinių medžiagų gauti. Medicinoje, aviacijoje, kosmonautikoje, kasyboje, gelbėjimo darbams naudojamas deguonies prisotintas oras. Iš atmosferos ir ištirpusio vandenyje oro žmogus, aukštesnieji stuburiniai gyvūnai ir augalai (aerobiniai organizmai) ima deguonį kvėpuodami. Žmogus per parą priklausomai nuo veiklos pobūdžio įkvepia ir iškvepia vidutiniškai 10–20 m3, arba apie 12 kg oro (sunaudodamas apie 700 g deguonies). Vystantis pramonei, energetikai, transportui oras ne tik eikvojamas, bet ir teršiamas: jame daugėja anglies dioksido CO2 ir sieros dioksido SO2, t. p. kitų kenksmingų dujų, kurioms reaguojant su deguonimi ir ore esančiais vandens garais susidaro rūgštusis lietus. Oro užterštumas mažinamas valant ir nukenksminant į atmosferą išmetamas dujas, draudžiant orą teršiančias įmones statyti greta gyvenamųjų rajonų. Iki 18 a. pabaigos oras buvo laikomas vienine medžiaga. 1774 A. L. de Lavoisier įrodė, kad oras yra daugelio medžiagų mišinys. Jų kiekį ore 1785 pirmasis nustatė H. Cavendishas.
| molekulinė masė (gryno) | 28,966 |
| lydymosi temperatūra | −217 °C |
| virimo temperatūra | −194 °C |
| tankis | |
| sauso (esant normalioms sąlygoms) | 1,2928 kg/m3 |
| skysto | apie 870 kg/m3 |
| kritinė temperatūra | –140,7 °C |
| kritinis slėgis | 3,7 MPa |
| šilumos laidumo koeficientas | 0,0243 W/(m·K) |
| santykinė dielektrinė skvarba (20 °C) | 1,00059 |
| savitoji šiluminė talpa | 1,0045 kJ/(kg·K) |
2983