oreivỹstės kòdeksas, įstatyminis aktas, kuris apima kodifikuotas šalies oro teisės normas. Oreivystės kodeksas reglamentuoja oro erdvės, aerodromų ir oro uostų, lėktuvų, sraigtasparnių ir kitų rūšių orlaivių naudojimo tvarką, civilinės aviacijos veiklos valstybinį reguliavimą ir kontrolę, oro transporto bendrovių ir jų darbuotojų (ypač orlaivių įgulų narių) teises, pareigas ir atsakomybę, orlaivių vietinių ir tarptautinių skrydžių vykdymo ir saugos reikalavimus, keleivių ir krovinių vežimo, paieškos ir gelbėjimo darbų, orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų atlikimo tvarką ir kitus susijusius klausimus.
LIETUVOJE 20 amžiaus 7–9 dešimtmetyje galiojo SSRS oreivystės kodeksas (priimtas 1961, įsigaliojo 1962; 1983 pakeistas nauju), kuris reguliavo visų rūšių civilinės aviacijos veiklą (keleivių, krovinių, bagažo, pašto gabenimą, aviacijos panaudojimą žemė ūkio ir miškų ūkio poreikiams, fotografuoti iš oro, medicininei pagalbai, sporto, mokslinių tyrimų tikslams) ir oro erdvės naudojimo tvarką SSRS teritorijoje, o įstatymų ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais – ir užsienyje. Už oreivystės kodekso normų pažeidimą buvo numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. 21 amžiaus pradžioje Lietuva neturi oreivystės kodekso, civilinės aviacijos veiklą reglamentuoja Aviacijos įstatymas (2000) ir tarptautinės sutartys.
2017